LRS leidykla Vilniaus knygų mugės lankytojams ir šįmet galės pasiūlyti patrauklių ir intriguojančių naujienų. Ryškiausios per metus išleistos knygos bus pristatomos septyniuose leidyklos renginiuose, dalyvaujant autoriams. Leidyklos kviestinė viešnia, populiari detektyvų rašytoja iš Švedijos Kristina Ohlsson nekantrauja Vilniuje susitikti su suaugusiais ir mažaisiais savo knygų skaitytojais, pasidalinti savo mintimis ne vien apie literatūrą ir skaitymo žavesį.
Knygų apžvalgininkas Audrius Ožalas vasario 24 d. 17 val. rengiasi pakamantinėti Kristiną Ohlsson ir apie naujausią jos detektyvinį romaną „Šešėlis“ (iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis), ir apie kitas jos knygas, ir apie intriguojančią darbo kovojant su terorizmu Artimuosiuose Rytuose patirtį. Baigusi politikos mokslus, ji dirbo teisėsaugoje, ESBO Kovos su terorizmu skyriuje patarėja Artimųjų Rytų ir ES užsienio politikos klausimais. Po pirmojo romano sėkmės 2009 m., kai buvo apdovanota Stabilo premija ir išrinkta į Švedijos detektyvų akademiją, atsidėjo vien kūrybai. Jos romanai išversti į daugelį Europos kalbų, kūriniai nuolat ekranizuojami.
Detektyvas „Šešėlis“ – trečioji pasakojimų apie Augustą Strindbergą serijos knyga (pirmoji, „Audrų stebėtojas“, lietuviškai pasirodė 2022 m., antroji, „Ledlaužis“, – 2023 m.). Pagrindiniai kūrinio veikėjai – policijos detektyvė Marija Martinson ir buvęs finansininkas Augustas Strindbergas, atsikraustęs į Huvenesetą vakarinėje Švedijos pakrantėje įgyvendinti senos svajonės – atidaryti naudotų daiktų parduotuvės. Šįkart romano veikėjų atliekamo tyrimo pėdsakai atveda į šiurpią 1989-ųjų vasarą, kai savo namuose Huvenesete buvo rasta nužudyta ir gabalais supjaustyta Lidija Broman. Ar tikrai tąsyk nuteistas tikrasis žudikas ir kam yra pasiryžę siekiantieji išsaugoti praeities paslaptis?
K. Ohlsson knygų seriją jauniesiems skaitytojams „Vaiduoklių biuras“ tęsia ką tik pasirodžiusi ketvirtoji knyga „Didžiosios traukinio mįslės byla“ (iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė). Po šimto metų pertraukos miestelyje vėl atidaroma traukinių stotis. Bet vaiduoklis daro viską, kad traukiniai į jį negalėtų atvykti. Miestelio meras nusivylęs ir į pagalbą kviečiasi Elsą ir Kalį iš Vaiduoklių biuro. Kas tas vaiduoklis ir kodėl jis trukdo traukinių eismui? Elsai ir Kaliui reikės išspręsti jaudinančią, linksmą ir sudėtingą bylą. Tarp lietuviškų leidybos naujienų ryškiai švyti Undinės Radzevičiūtės romanas „Pavojingi žodžiai“.
Vasario 24 d. 13 val. vyks ir susitikimas su autore – tai retai pasitaikanti proga išgirsti ir pamatyti šią kūrėją, kurią kalbins leidyklos vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka. Devinta Europos Sąjungos literatūros premijos laureatės Undinės Radzevičiūtės knyga „Pavojingi žodžiai“ – tai šiuolaikinės kultūros metafora. „Kuo skiriasi šis romanas nuo kitų U. Radzevičiūtės knygų? Tuo, kad jis galbūt labiausiai įšiuolaikintas iš visų jos romanų. Šioje knygoje galima aiškiai jausti šių dienų aktualijas –čia ir pandemijos atspindžiai, ir karas Ukrainoje; dėmesio centre – teatro gyvenimas bei pastaruoju metu jį persekioję skandalai. Viena pagrindinių temų – kaip meną veikia vyraujanti ideologija, savicenzūra, politkorektiškumas. Bendrąja prasme tai yra pasakojimas apie tai, kaip menininkai bando prisitaikyti prie aktualijų, leidžiasi būti diktuojami jų tempo“, – pastebi knygų apžvalgininkas A. Ožalas.
Rašytojas Alvydas Šlepikas mugėje vasario 23 d. 18 val. pristatys savo naujausią apsakymų knygą „Namas anapus upės“. Tai septynių novelių rinkinys, gvildenantis atskirties, išsilaisvinimo, pabėgimo nuo kaltės temas. Apsakymai įvairūs tiek stilistiškai, tiek tematiškai, tačiau kiekviename trumposios prozos kūrinyje vis tiek jaučiamas originalus autoriaus balsas. Rašytojas realistinį pasakojimą, kupiną tikslių detalių, derina su sapniška nuotaika, fantastiniais vaizdiniais, pasakoms būdingu paslaptingumu. Apsakymų struktūra aiški, tekstai turi įdomius, netikėtus siužetus ir nelauktas atomazgas. „Apsakymas yra paslaptingas žanras, jis suteikia galimybę žmogui įjungti savo vaizduotę ir pačiam kurti tęsinį“, – sako rašytojas, kurį mugėje kalbins šių metų Vaižganto premijos laureatė literatūrologė Jurgita Žana Raškevičiūtė.
Mugėje kviečiame nepraleisti puikaus vakaro su Antanu A. Jonynu, kurio sonetai iš naujausios knygos „153 sonetai“ vasario 23 d. 19 val. skambės palydimi prof. Petro Vyšniausko saksofono muzikos.
Mažai žinomus istorinius Lietuvos vingius atskleis Herkaus Kunčiaus knygos „Litbelas“ pristatymas su istoriku dr. Alvydu Nikžentaičiu vasario 24 d. 19 val. Istoriniai motyvai skambės ir klaipėdietės rašytojos, biologės Dianos Latvės istorinio nuotykių romano „Garmėjimas“ pristatyme vasario 25 d. 13 val.
Lietuvių skaitytojams jau pažįstamas lenkų istorikas, publicistas Kamilis Janickis parašė dar vieną mūsų valstybių bendros istorijos knygą „Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos“ (iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila). Tai dar viena intriguojanti Lietuvoje puikiai sutiktos knygos „Vladislovo Jogailos damos“ autoriaus knyga apie Abiejų Tautų Respublikai reikšmingas moteris. Maro siautėjimo ir galingiausių giminių žlugimo epochai reikėjo tikrų herojų – moterų, gebančių padėti naujos valstybės pamatus.
Mugei išleidžiame ir Bookerio premijos laureato Shehano Karunatilakos knygą „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“ (iš anglų kalbos vertė Marija Bogušytė). Autorius – vienas žymiausių Šri Lankos rašytojų, kuriantis angliškai. Studijavo Naujojoje Zelandijoje, gyveno ir dirbo Londone, Amsterdame ir Singapūre. 2010 m. debiutiniu romanu „Kinas: legenda apie Pradipą Metju“ sudrebino literatūros pasaulį – knyga autoriui pelnė prestižines premijas. Dar daugiau dėmesio ir pripažinimo sulaukė 2022 m. pasirodęs trečiasis autoriaus romanas „Septyni Malio Almeidos mėnuliai“ – už šį kūrinį rašytojas pelnė vieną iš garbingiausių anglakalbio pasaulio literatūros apdovanojimų – Bookerio premiją.
Kandi satyra, kartaus sąmojo ir išmintingų įžvalgų kupinas siautulingas epas, kurio veiksmas vyksta pilietinio karo krečiamoje Šri Lankoje. Kolombas, 1990-ieji. Malis Almeida, karo fotografas, lošėjas ir slaptas gėjus, pabunda negyvas, nežinia kur, sakytum, dangiškųjų vizų išdavimo biure – savitoje skaistykloje ar bardo būvyje. Jo sukapotas kūnas skendi tyvuliuojančiame Beiros ežere, ir Malis nė nenumano, kas jį nužudė. Tačiau net ir pomirtiniame gyvenime Malio laikas nėra neribotas – jis senka. Malis turi vos septynias paras (kitaip tariant, – septynis mėnulius), kad susisiektų su savo mylimiausiais žmonėmis – vyru ir moterimi – ir nuvestų juos prie slaptavietės, kurioje laiko nuotraukas, sukrėsiančias visą Šri Lanką.
Lietuviškai prabyla ir garsiausios šiuolaikinės lenkų rašytojos Olgos Tokarczuk romanas „Empūsijas“ (iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis). Iš pirmo žvilgsnio šis romanas primena Thomo Manno „Užburtą kalną“, tačiau jo pasakojimas – visiškai kitoks. Šiame kūrinyje susikerta lyčių lygybės, moteriškumo, vyriškumo, kūno išaukštinimo ir paniekinimo, ekologijos, efemeriško tikrovės suvokimo ir paslaptingų laiko dimensijų temos. Romane esama aliuzijų ne tik į garsius Europos literatūros kūrinius, bet ir į ankstesnes pačios autorės knygas. Pasak literatūros kritikų, skaitant „Empūsiją“ galima atsekti, kaip brendo rašytojos požiūris į minėtus klausimus. Šis romanas netgi skatina tai daryti.
Kviečiame nepraleisti pro akis dar vienos knygos – naujai išleidžiamo Aldous Huxley romano „Sala“ (iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė). Aldous Huxley (1894–1963) – vienas talentingiausių XX a. anglų menininkų, Europos modernizmo kūrėjas, poetas, dramaturgas, romanistas, eseistas, kritikas, garsiojo romano „Puikus naujas pasaulis“ (liet. 2006) autorius, pacifistas, eksperimentuotojas, siekęs praplėsti žmogaus suvokimo ribas.
Paskutinį romaną „Sala“ (1962; pirmas liet. leidimas 2007) A. Huxley rašė penkerius metus, o apmąstymai truko dešimtmečius. Pasak autoriaus, „darbinė medžiaga“ apėmė graikų istoriją, Polinezijos antropologiją, kinų ir indų budistinius tekstus, farmakologijos, neurofiziologijos ir psichologijos studijas, poeziją, politinius komentarus, švietimo doktrinas ir pokalbius su įvairiausiais žmonėmis.
Romane pasakojama apie vieną iš Ramiojo vandenyno salų, kurioje jau 120 metų klesti taika ir ramybė. Tačiau sala sulaukia ją supančio pasaulio priešiškumo. Ruošiamas sąmokslas ją užimti. Vis dėlto pagrindinis jo vykdytojas, žurnalistas Vilas Farnabis, pagyvenęs tarp salos žmonių, naujai pažvelgia į pasaulį. Permąstęs savo vertybes jis įgyja gyvenimo džiaugsmo ir vilties. To linkime ir 24-osios Vilniaus knygų mugės lankytojams.
