Pirmieji apdovanojimai įvyko praėjusių metų sausį. Idėją rengti tokius apdovanojimus LLA brandino keletą metų. Prototipu tapo Britų knygos apdovanojimų („The British Book Awards of Nibbies“) atskira dalis, skirta leidybos rinkos apdovanojimams – leidėjams (-joms), redaktoriams (-ėms), agentams (-ėms), kitiems knygos profesionalams. Britų knygos apdovanojimus sudaro 18 knygų leidybos industrijai skirtų kategorijų, kurios kiekviena turi savo mecenatą.
Pirmuosiuose Knygos apdovanojimuose visi nominantai buvo apdovanoti atminimo ženkliuku, o laureatai – atminimo ženkliuku ir Knygos apdovanojimu: statulėle – vario knyga. „Auksinės lupos“ premiją LLA, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir leidykla „Vaga“ atkūrė dar 2021 m., tad ši premija pirmuosiuose apdovanojimuose buvo vienintelė, įvertinta ir piniginiu prizu. Nuo pirmųjų Knygos apdovanojimų LLA siekia, kad visos kategorijos atrastų savo mecenatą ir visi laureatai būtų įvertinti ne tik atminimo prizais, bet ir pinigine premija.
2024 m. apdovanojimuose įvyko pirmieji kategorijų mecenavimo pokyčiai: prie Knygos apdovanojimų prisijungė „Audioteka LT“, įsteigusi premiją audioknygas garsinantiems atlikėjams (-joms). Jų įsteigta nominacija – „Metų balsas“.
Savo mecenato sulaukė ir premijos statusą įgijo Metų kritiko (-ės) apdovanojimas. Nuo šiol tai – Kęstučio Keblio premija, kurią įsteigė Kęstučio Keblio šeima. Premijos sumanytoja poetė Vitalija Bogutaitė-Keblienė tiki, jog itin svarbu įvertinti literatūros kritiko (-ės) darbą. Tad ir premijos tikslas – pagerbti literatūros kritikus (-es), įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje pas skaitytojus. K. Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūrologas, bendradarbiavęs žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie Kazimiero Barėno, Kazio Bradūno, Antano Škėmos ir kitų kūrybą.
Apdovanojimuose buvo renkami 12 nominacijų laureatai – „Auksinės lupos“ premija redaktoriui (-ei) už viso gyvenimo darbą ir apdovanojimas jaunajam (-ai) redaktoriui (-ei), Kęstučio Keblio premija literatūros kritikei (-ui); leidyklos „Audioteka“ premija „Metų balsas“ už geriausią audioknygos balsą; du apdovanojimai už knygos dizainą, po vieną apdovanojimą leidėjui (-ai) ar leidyklai, knygos komandai už knygą kaip reiškinį, dailininkei (-ui) už iliustracijas, vertėjai (-ui) už išradingiausią vertimą. Dvi kintamos 2024 m. kategorijos: Talentų ieškotojui (-jai) už literatūrinių talentų atskleidimą ir ugdymą bei Metų persikūnijimas – už literatūros atgimimą kitomis formomis.
Apdovanojimuose buvo vertinamos Lietuvoje išleistos ir Lietuvos rinkai skirtos 2023 m. knygos, pasiekiamos plačiajai visuomenei.
2024-ųjų Knygos apdovanojimų laureatais tapo:
* Literatūros redaktoriaus premija „Auksinė lupa“ atiteko Astai Bučienei už jautrų, apgalvotą ir tikslų grožinės literatūros redagavimą, kantrų ir taktišką bendravimą su autoriais ir vertėjais
* Jaunosios redaktorės prizas skirtas dviem redaktorėms – Airai Niauronytei už pastangas iškelti į viešumą redaktorių darbo svarbą ir plėsti jų vaidmens supratimą ir Rasai Milerytei už drąsą žengti į knygų tvarkybos barus, už kruopštumą ir dėmesingumą tekstui.
* Metų knygos dizaino apdovanojimas teko Jurgiui Griškevičiui už taiklų turinio perteikimą dizaino sprendimais ir aukštos kokybės kartelės išlaikymą Rimo Vėžio knygoje „Prieš metus buvau citrina“ (išleido „Bazilisko ambasada“).
* Metų viršelio dizaino prizas skirtas Linai Sasnauskaitei už tradicinių lietuviškų grafikos technikų estetikos įkvėptą viršelio iliustraciją, kuriančią išskirtinį viršelio dizainą Jurgos Tumasonytės knygai „Naujagimiai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).
* Kęstučio Keblio premija literatūros kritikui/kritikei atiteko Jurgitai Žanai Raškevičiūtei-Andriukonienei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą.
* „Audioteka LT“ premija „Metų balsas“ skirta Vestai Šumilovaitei-Tertelienei už Margaretos Mitchell audioknygos „Vėjo nublokšti“ įgarsinimą.
* Metų leidykla tapo „Aukso žuvys“ už atidą knygos formai ir turiniui, ryšį su autoriais, visuomeniškumą.
* Knygos kaip įvykio apdovanojimas skirtas Liudviko Rėzos „Prutenai“ (vertė Antanas A.Jonynas) už profesionalų Lietuvos literatūros istorijai reikšmingų tekstų vertimą ir parengimą, visų knygos detalių dermę.
* Metų iliustracijos prizas teko Linai Itagaki už įtraukų pasakojimą kuriančias iliustracijas Mariaus Marcinkevičiaus knygoje „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (išleido „Misteris Pinkmanas“), precizišką dėmesį detalėms ir pilietiškumo skatinimą.
* Talentų puoselėtoju paskelbtas Pirmosios knygos konkursas už debiuto prestižą, dėmesį pradedantiesiems autoriams ir kruopštų darbą su rankraščiais.
* Metų išradingiausiu vertėju išrinktas Vytas Dekšnys už jautrią klausą, kruopštų darbą ir vertėjo ištikimybę. V.Dekšnys išvertė Serhijaus Žadano knygą „Tarsi žuvis į juodą krantą“ (leidykla „Kitos knygos“), Tinos Oziewicz knygą „Ką veikia jausmai“ („Aukso žuvys“) ir Oleho Lyšehos knygą „Didysis tiltas“ (Asociacija „Bazilisko ambasada“).
* Metų persikūnijimo apdovanojimas už meilę vietos kultūrai ir literatūrai skirtas Eglei ir Rokui Kašėtoms, surengusiems festivalį „Čiulba Ulba“, skirtą Sigito Gedos kūrybai ir asmenybei.
* Metų reiškiniu už tekstų ribas peržengiančią visuomeninę veiklą, literatūros bendruomenės solidarumo skatinimą paskelbta Lietuvos rašytojų sąjungos paramos Ukrainai akcija (Lietuvos rašytojų sąjungos literatūros fondas, Marius Burokas, Laurynas Katkus, Alė Mylimienė, Donatas Petrošius).
