K.Swan – buvusi mados žurnalistė, daugiau nei dvidešimties tarptautinių bestselerių autorė, sulaukusi didžiulio populiarumo ir Lietuvoje. Kiekvienais metais savo skaitytojams pristato po dvi knygas: vieną vasarą, kitą – kalėdiniu laikotarpiu. Įkvėpimo K. Swan semiasi keliaudama ir domėdamasi skirtingomis vietovėmis – kiekvieno romano veiksmas vyksta vis kitoje šalyje, kurios atmosfera persismelkia į painias, netikėtas, įtraukiančias ir iki paskutinio puslapio nepaleidžiančias meilės istorijas.
„Tyto alba“ leidžiamas naujas K.Swan romanas „Pavogtos valandos“ nukelia į 1929 metus Sent Kildoje – atokioje laukinėje Škotijos saloje. Gyvenimas čia skurdus ir reikalaujantis ištvermės. Tarp kitų salos moterų sukasi aštuoniolikmetė Mairė Makinon. Kaip vyriausioji dukra iš aštuonių vaikų šeimos, Mairė supranta, kad, norėdama palengvinti tėvo finansinę naštą, turės susirasti vyrą.
Lydima ilgamečio šeimos draugo Mairė išplaukia į gretimą salą, kurioje jos laukia pažintis su pasiturinčiu ūkininku Aleksandru Maklenanu. Trys naktys svetur pakreipia merginos gyvenimą netikėta vaga – ji stipriai pamilsta, deja, ne tą, kuriam prižada savo ranką.
Vyras, prie kurio linksta Mairės širdis, nelaisvas vesti, o ji – nebelaisva nesituokti. Įspūdinga uždraustos meilės istorija ir pritrenkiantys Škotijos salynų vaizdai – „Pavogtos valandos“ pratęsia šiuo metu rašomą penkių knygų seriją „Laukinė sala“ (lietuvių k. jau pasirodė pirmoji jos dalis „Paskutinė vasara“), pasakojančią apie lemtingus metus Sent Kildoje iki 1930 m. evakuacijos, kai iš salos buvo išgabenti paskutiniai 36 jos gyventojai.
Didžioji Britanija
Vasario pabaigoje vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje viešės dar keli rašytojai iš Didžiosios Britanijos. Tai – Deyanas Sudjicas, Nigelas Warburtonas, Graeme'as Macrae Burnetas.
D.Sudjicas – kuratorius, redaktorius, rašytojas, architektūros profesorius, Londono Dizaino muziejaus vadovas (iki 2020 m., dabar vadovas emeritas), Venecijos architektūros bienalės kuratorius (2002), prestižinio žurnalo Domus vyriausiasis redaktorius (2000–2004), architektūros ir dizaino žurnalo „Blueprint“ bendrakūrėjas ir redaktorius (1983–1996). Daugelį metų publikavo architektūros kritiką tokiuose leidiniuose kaip „The Observer“, „The Sunday Times“, „The Guardian“.
Svarbiausios jo knygos – „Galios architektūra“ („The Edifice Complex“, 2005), „The Language of Things“ (2005), „B is for Bauhaus“ (2014), „The Language of Cities“ (2016). Leidyklos „Lapas“ išleista „Galios architektūra“ – pirmoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba.
Britų filosofas N.Warburtonas, kaip ir pati filosofija, geba kalbėti visiems – ir vaikui, ir profesoriui, sudėtingus filosofinius konceptus paversdamas prieinamais ir tiems, kurie anksčiau nebuvo su filosofija susidūrę. Jo „Glaustą filosofijos istoriją“, kurią išleido „Phi knygos“, sudaro 40 trumpų pasakojimų, kuriuose žaismingai ir aiškiai pristatomos svarbiausios Vakarų filosofijos figūros, jų keltos idėjos ir su jomis susiję filosofiniai judėjimai.
Škotas G.M.Burnetas gimė 1967 m. Kilmarnoke, dabar gyvena Glazge. Žymiausias jo romanas „Jo kruvinas projektas“ laimėjo „Saltire“ premiją už grožinę literatūrą, buvo įtrauktas į trumpąjį „Bookerio“ premijos sąrašą ir išverstas į dvidešimt kalbų. Naujausias jo kūrinys „Pacientė“, kurį leidžia „Alma littera“, – intelektualus romanas su kvapą gniaužiančia, originalia detektyvine linija, kuriame autorius gilinasi į kiekviename iš mūsų glūdinčios beprotybės, susidvejinimo, apsimetinėjimo ir objektyvios tiesos klausimus.
Apie ką „Pacientė“? Londonas, 1965 metai. Jauna moteris įsitikinusi, kad charizmatiškas psichoterapeutas Kolinsas Braitvaitas yra atsakingas už jos sesers savižudybę. Nusprendusi įminti sesers mirties paslaptį, ji susikuria alternatyvią tapatybę ir pati kreipiasi į gydytoją kaip klientė, o visus susitikimus kruopščiai fiksuoja užrašų knygelėse. Tačiau vis labiau įsitraukdama į psichoterapeuto siūlomą tamsų ir grėsmingą žaidimą moteris sutrinka, jai darosi vis sunkiau suvokti, kur realybė, o kur pramanas, kur jos tikrasis „aš“, o kur – susikurta asmenybė.
Romane autorius siūlo skaitytojams „pažaisti tikrovę“. Meistriškai pasinaudodamas metafikcijos stiliumi Burnetas parašė stulbinančią, kandaus humoro nestokojančią, originalią istoriją apie žmogaus psichiką ir išprotėjimą, apie asmens tapatybę ir pačios tiesos prigimtį.
Romanas „Pacientė“ įtrauktas į 2022 m. „Bookerio“ premijos ilgąjį sąrašą, į 2022 m. Gordono Burno premijos trumpąjį sąrašą, į trumpąjį 2022 m. Nedo Kelly apdovanojimų sąrašą, į ilgąjį 2022 m. „HWA Gold Crown“ apdovanojimų sąrašą ir į ilgąjį 2023 m. Dublino literatūrinių apdovanojimų sąrašą.
Italija
Iš Italijos į Vilniaus knygų mugę atvyksta garsus rašytojas Paolo Giordano. Jis ne taip seniai viešėjo Kauno literatūros savaitėje. Mugėje P.Giordano pristatys savo romaną „Tasmanija“, kurį leidžia „Alma littera“.
P.Giordano gimė Turine 1982 metais, dabar gyvena Romoje. Baigęs fizikos studijas ir apgynęs daktaro disertaciją nusprendė pasukti rašytojo keliu. Šiuo metu ne tik rašo knygas, bet ir bendradarbiauja su vienu didžiausių Italijoje dienraščiu „Corriere della sera“. Pirmasis jo romanas „Pirminių skaičių vienatvė“ buvo apdovanotas prestižine italų literatūros premijos Strega. Į lietuvių kalbą išversti ir kiti tarptautinio pripažinimo sulaukę jo romanai – „Žmogaus kūnas“, „Užgrobti dangų“.
Naujausias P.Giordano romanas „Tasmanija“ kviečia skaitytoją giliau pažvelgti, kas vyksta pasaulyje ir žmonių širdyse. Pagrindiniam knygos veikėjui, gyvenančiam visuotinio vartojimo laikais ir tyrinėjančiam klimato kaitos grėsmes, susitikimas su atominės bombos sprogimą išgyvenusiu vyru tampa savotišku apsivalymo ir susitaikymo aktu.
„Lietuvos ryto“ žurnalisto Ramūno Gerbutavičiaus interviu su P.Giordano galite perskaityti štai čia.
Kaimynai
Vilniaus knygų mugėje viešės ir trys rašytojai iš Lietuvos kaimyninių šalių – iš Latvijos atvyksta Inga Ābele, iš Lenkijos – Anna Kamińska ir Laura Vinogradova, iš Estijos – Ilmaras Taska.
I.Ābele (g. 1972) – viena žymiausių ir kūrybingiausių latvių rašytojų, kurios romaną „Potvynis“ pernai išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jame pasakojama jaunos moters gyvenimo istoriją Latvijai atgavus nepriklausomybę XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Ramią vaikystę senelės namuose keičia nelengvos patirtys ir išgyvenimai.
„Potvynis“ 2009 m. apdovanotas prestižine Baltijos Asamblėjos premija.
„Įkalinti. Įkalinti gyvybėje. Įsiklausykite į šiuos žodžius. Jie įkūnyti Ingos Abelės romane „Potvynis“. Laikas jame teka ne pirmyn, o atgal. Suaugę mes dabar vėl tampame vaikais. Amžinasis variklis. Kaip jį suvokti gyvenime? Kaip sugauti kalboje? Reikia būti žodžio meistru, prakalbinančiu gyvenimišką išmintį. O kartu – išsaugoti neprarastą vaiką savyje. Ne visi tai pajėgia, bet Ingai Abelei pavyko. Juk jūs jautėte tą potvynį? Būtent toks yra „Potvynis“ – šiuolaikinės latvių literatūros jūros švyturys“, – teigė kita garsi latvių rašytoja Nora Ikstena.
Lenkės A.Kaminskos knyga „Vanda“ (išleido „Spaudos lankas“) – iš Plungės kilusios vienos žymiausių pasaulio alpinisčių Vandos Rutkevič biografija. Lenkijoje bestseleriu tapusi knyga išleista 2017 metais. Vanda Blaškevičiūtė gimė 1943 metais Plungėje, savo senelių Petkūnų namuose šalia Babrungo upės. Jos mama – žemaitė, tėvas – Lietuvos lenkas. Pakrikštyta Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Kai Vandai sukako treji, ji kartu su tėvais išvyko į Lenkiją, į savo tėvo gimtinę. Ten ji baigė Vroclavo universitetą, įgijo elektros inžinierės diplomą ir tapo viena garsiausių pasaulio alpinisčių. Vanda – pirmoji europietė moteris, įkopusi į Everestą, pirmoji pasaulio moteris, įkopusi į antrą pagal aukštį pasaulio kalną K2 (Čogorį).
Leidykla „Odilė“ yra išleidusi dvi lenkų rašytojos L.Vinogradovos (g. 1984) knygas – romaną „Upė“ ir knygą vaikams „Tėtis ir šuo“. „Upė“ – Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė (2021). Abi knygas išvertė Audrius Musteikis.
Estas I.Taska jau yra viešėjęs Vilniaus knygų mugėje – 2018 m. jis pristatė savo romaną „Pobeda“. Šįsyk I.Taska pristatys „Homo liber“ išleistą romaną „eliziejus.com“ (est. „Elüüsiumi kutse“). Ši knyga atveria skaitytojui distopinį rytdienos pasaulį, ant kurio slenksčio jau stovime. Pasaulis keičiasi nepastebimai, netgi džiugiai ir lengvai. Kas nenorėtų praleisti laiką dievinamos kino žvaigždės kompanijoje savo namuose ar paprašyti asmeninio patarimo iš mylimo prezidento? Tokią galimybę siūlo virtuali aplinka eliziejus.com, kurioje apsilankęs gali sutikti savo istorinius stabus – Marlene Dietrich, Marilyn Monroe, Johną F.Kennedy, Milizą Korjus ir kt.
Tačiau tai nėra taip nekalta, kaip atrodo. Viena pagrindinių romano temų – manipuliacija žmonėmis, pasitelkiant virtualųjį pasaulį ir socialinę žiniasklaidą. Romane keliamas klausimas, ar pasaulyje yra jėgų, galinčių ne tik kryptingai keisti socialinę tikrovę, bet ir sukurti tam tikros ideologinės pakraipos tikrovės pakaitalą – sterilų, kupiną blizgesio ir žavesio. Tai ateities pasaulis, kurio slenkstį peržengus, kelio atgal gali ir nebebūti.
Švedija
Mugėje savo knygas pristatys ir du rašytojai iš Švedijos – Eva Mattsson ir Kristina Ohlsson. E.Mattsson pristatys savo biografinę knygą apie Kotryną Jogailaitę (leidžia „Obuolys“), o K.Ohlsson – detektyvą „Šešėlis“, išleistą Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos.
K.Ohlsson – viena garsiausių švedų rašytojų, vadinama detektyvinės literatūros karaliene. Rašytoja kilusi iš Kristianstado, gyvena Stokholme. Baigusi politikos mokslus, dirbo teisėsaugoje ir Užsienio reikalų ministerijoje, ESBO Kovos su terorizmu skyriuje – patarėja Artimųjų Rytų ir Europos Sąjungos užsienio politikos klausimais. Po pirmojo romano sėkmės 2009 m. – K. Ohlsson buvo apdovanota Stabilo premija ir išrinkta į Švedijos detektyvų akademiją – ji atsidėjo vien kūrybai. Jos romanai išversti į daugelį Europos kalbų, kūriniai nuolat ekranizuojami.
Detektyvas „Šešėlis“ – trečioji pasakojimų apie Augustą Strindbergą serijos knyga (pirmoji, „Audrų stebėtojas“, lietuviškai pasirodė 2022 m., antroji, „Ledlaužis“, – 2023 m.). Pagrindiniai kūrinio veikėjai – policijos detektyvė Marija Martinson ir buvęs finansininkas Augustas Strindbergas, atsikraustęs į Huvenesetą vakarinėje Švedijos pakrantėje įgyvendinti senos svajonės – atidaryti naudotų daiktų parduotuvės.
Huvenesete plieskia vasaros saulė, jūros vanduo skaisčiai žvilga, o Augustas Strindbergas ruošiasi surengti kepinių konkursą. Tačiau idilė baigiasi – lyg nelaimės pranašas atslenka tirštas rūkas. Ir paplūdimyje ant šuolių į vandenį bokštelio randamas pakaruoklis. Augusto gyvenimo draugė policininkė Marija Martinson ir jos kolegos leidžiasi į tiesos paieškas. Kas tas vyras ir kokiais keliais atsidūrė Huvenesete? Tyrimo pėdsakai atveda į šiurpią 1989 metų vasarą, kai savo namuose Huvenesete buvo rasta nužudyta ir gabalais supjaustyta Lidija Broman.
Ukraina
Vilniaus knygų mugės lankytojai galės susitikti ir su trim svečiais iš Ukrainos – Kateryna Michalicyna, Olena Sagaida, Oleksandras Tereščenko.
K.Michalicyna – ukrainiečių rašytoja, turinti biologės išsilavinimą, todėl apie gamtą vaikams pasakojanti profesionaliai ir patraukliai. Jos „Kas auga sode“ išleido „Žalias kalnas“, vertė Vytas Dekšnys. Tai ne tik įdomi kelionė po sodą, kurioje skaitytojai sužinos, kuo ypatingi vaismedžiai ir kaip juos atpažinti, bet ir pasakojimas apie namus, savo vietos pasaulyje atradimą, apie tai, kad tik pažinę savo šaknis galime suprasti save.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka mugėje pakvies į Oleksandro Tereščenkos knygos „Gyvenimas po 16.30. Po septynerių metų“.
„Kas yra drąsa? Tai istorija, kurią tu pats sau sugalvojai, kad tęstum kelionę, kurioje viskas susiklostė ne taip. Kai ankstesnėje stotelėje išlipo viltis, palikusi suglamžytus baltinius ir nebaigtą arbatos puodelį, kuriame bjauriai barška šaukštas. Kai tavo žvilgsnis pasąmoningai nukrypsta į tą trokštamą raudoną rankeną, už kurios game over ir amžina ramybė. Kai kiekvienas naujas bendrakeleivis spokso į tave tarsi į mirusį žmogų, neslėpdamas nuostabos, kad vis dar esi čia. Ir dabar, kai tik akimirkos skiria tave nuo šio prakeikto rašiklio, tu vėl atkartoji tą istoriją, išaustą iš svajonių ir beprotiškų troškimų fragmentų... Ir tu eini toliau“, – tai žodžiai iš O.Tereščenkos knygos.
Oleksandras 2014 m. savanoriškai išėjo į frontą. Ginant Donecko oro uostą, apšaudymo metu į patalpą, kurioje jis buvo kartu su kitais kariškiais, pataikė granata. Oleksandras ją pagriebė ir norėjo išmesti, bet nesuspėjo – granata sprogo jo rankose.
Šiuo poelgiu Oleksandras išgelbėjo savo bendražygių gyvybes, bet buvo sunkiai sužeistas. Už drąsą ir didvyriškumą, ištikimybę karinei priesaikai buvo apdovanotas ordinu „Už drąsą“, o 2016 m. – nevalstybinio ordino „Ukrainos liaudies didvyris“ garbės ženklu.
Ši knyga – ne apie karą, tai ne didvyriškas epas, čia rašoma apie tai, kas įvyko po to: apie savęs įveikimą ir gyvenimą nuo nulio, gyvenimą iš naujo. Tai epizodai iš gyvenimo po karo. Autorius nesiekia skaitytojo užuojautos ar gailesčio, laiko save savarankišku žmogumi, gebančiu ne tik susitvarkyti su savo problemomis, bet ir padėti kitiems.
JAV, Vokietija, Izraelis
Vilniaus knygų mugėje viešės ir du svečiai iš Vokietijos – Deborah Feldman ir Philipp Meuser. JAV gimusi, bet Vokietijoje gyvenanti D.Feldman pristatys savo garsųjį romaną „Neortodoksiška“ (BALTO leidybos namai), pagal kurią sukurtas populiarus „Netflix“ serialas „Unorthodox“.
Mugėje dar viešės Suzette Mayr iš Kanados, Brianna Wiest iš JAV ir Eshkolas Nevo iš Izraelio, kuris pristatys savo romaną „Trys aukštai“ („Sofoklis“, vertė O.Lempert).
