Mažosios Lietuvos metraštininkės I.Simonaitytės premija nuo 1987 metų kasmet teikiama už ryškius kūrinius, atspindinčius savitą Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos dvasią, kultūrą, įprasminančius ir pačios rašytojos atminimą.
Konkursui pateikta dešimt grožinės literatūros kūrinių, išleistų per pastaruosius trejus metus. Komisijos narių rašytojo, humanitarinių mokslų daktaro, „Metų“ žurnalo redaktoriaus Regimanto Tamošaičio, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto vyresniosios mokslo darbuotojos Viktorijos Šeinos, I.Simonaitytės memorialinio muziejaus vadovės Akvilės Eglinskaitės, mecenato atstovės Rugilės Cibauskaitės nuomonės sutapo – N.Šerniūtė vienbalsiai pripažintas premijos laureate.
N.Šerniūtės knygoje vaizduojamas autentiškas XIX amžiaus pirmosios pusės Klaipėdos krašto ir Žemaitijos pakraščio pasaulis. Dviejų kaimų ir dviejų šeimų, Ožkarčių ir Vilkų, epinio pobūdžio pasakojime ryškėja lietuvninkų ir žemaičių kultūra, jungiasi žmonių likimai, kristalizuojasi stiprūs charakteriai. Istorinė epocha atsiskleidžiamai jautriai, kruopščiai ištyrinėta, asmeniškai išgyventa, įtaigiai papasakota kaip giliausia giminės atmintis. Konkurso komisija rašytojos kūrinį įvertino kaip gimusį iš autorės vidinės būtinybės liudyti prabudusį genties ar giminės balsą
„N.Šerniūtės romanas – gyvas ir intriguojantis, pulsuoja žmogiškomis emocijomis, kupinas autentiškų patirčių, tiksliai nupieštų buities realijų. Net ir kalba jame atgyja su visomis regioninės tarmės spalvomis, senoviniais žodžiais prikeliami anuomet buvę daiktai, kasdienybės darbai. yra Stiprios kalbinės faktūros tekstas skamba savitai, ryškiai, beveik kaip Kristijono Donelaičio „Metų“ personažų kalba. Tai visiškai kitoks kalbos pasaulis, kitokių papročių žemė, kuriai šio krašto autoriai tarsi įsipareigoję stebėti savitos kultūros saulėlydį“, – kalbėjo Regimantas Tamošaitis.
Visoms N.Šerniūtės kūriniuose vaizduojamoms krašto kultūros liudytojoms, kūrėjoms būdinga viena ypatybė – įsimintini moteriški charakteriai. Tokia, pasak R.Tamošaičio, yra ir Eliza iš Vilkų kampo, su kuria pasakotoja nugyvena „dramatiškai intensyvų gyvenimą, pripažįsta jos žmogiškųjų aistrų jėgą, stipriai dvasiai būdingą pareigos jausmą, padedantį įveikti rūsčios buities negandas“.
N.Šerniūtė, anot komisijos, atgaivino praeitį įveikdama laiko barjerą. Jos romanas yra meniškai įtaigus – patraukli, gyvenimo išminties kupina knyga. Literatūros premija autorei bus įteikta sausio 23-ąją Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje tradiciškai minint lietuvių literatūros klasikės gimtadienį. Vakarą ves aktorė Regina Šaltenytė, muzikuos Mindaugas Bačkus.
Tauragės rajone gimusi N.Šerniūtė mokėsi Rusnės ir Saugų (Šilutės r.) vidurinėse mokyklose, studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. Mokytojavo Stemplių, Ismonių Sangrūdos mokyklose Šilutės mokykloje-technikume, Vydūno gimnazijoje, kurį laiką dirbo Šilutės rajono Švietimo skyriuje.
Vaikams užaugus, sukūrus savo šeimas, N.Šerniūtė laikinai išvyko į JAV, dirbo Noristauno vakarinėje mokykloje. Išėjusi užtarnauto poilsio rašytoja savo eilėraščius sudėjo į knygą „Lange dar švies…“.
Per pandemiją leidykla „Žuvėdra“ išleido N.Šerniūtės knygą „Raišas paukštis“. Pernai išleistos dar dvi jos knygos: romanas „Vilkų Kampo Eliza“, poezijos rinkinys „Nesugalvojau saulės“.
