Du literatūros festivaliai atsidūrė ties lėtos ar net greitos mirties slenksčiu Lietuvos kultūros taryba išdėstė, kodėl neskyrė finansavimo

„Bičiuliai ir kolegos, turiu svarbų ir nelinksmą pranešimą. Jis liečia  veiklą, kuria gyvenau pastaruosius trejus metus – Kauno literatūros  savaitę. Prieš Kalėdas paskelbti KT rėmimo konkursų rezultatai. Mūsų  festivalis į remiamų projektų sąrašą šiais metais nepateko“, – feisbuke atsiduso Kauno literatūros savaitės sumanytojas Laurynas Katkus.

Šį festivalį su kolegomis iš Vytauto Didžiojo Universiteto jis pradėjo  2021 metais nuo nulio. Dvejus pirmuosius metus renginį rėmė „Kauno –  Europos kultūros sostinės“ programa. Per trejus metus jiems pavyko  pasikviesti žymių rašytojų, tarp jų Nobelio premijos laureatę, sukurti  aiškią festivalio struktūrą, kasmet generuoti naujas temas ir formas, kurios  sulaukė teigiamo profesionalų ir publikos atgarsio. 

„Manėme, kad tai liudija mūsų komandos potencialą, todėl planavome plėstis  ir šiais metais. Dabar visa tai teks mažinti arba visai nutraukti“, –   nelinksmai kalbėjo L.Katkus.

Pernai neįvyko tradiciniu tapęs literatūros festivalis „Vilniaus lapai“,  kuris literatūros žinovų buvo vadinamas vienu moderniausių, savičiausių  ir ambicingiausių literatūros renginių šalyje. Priežastis – LKT ekspertų  prieš metus neįtikino jo programa, tad finansavimas nebuvo skirtas. Šiemet  „Vilniaus lapai“ taip pat nevyks, nes festivalio rengėjai paraiškos net  neteikė – vargu ar tie patys ekspertai ją būtų įvertinę palankiai.

„Panašu, kad rimti, solidūs literatūros festivaliai, siekiantys pristatyti  užsienyje garsius, bet Lietuvoje mažiau žinomus rašytojus, mūsų šalyje nėra finansuotini. Pastebiu, kad linkstama prie „popso“, todėl palankiau  žiūrima į festivalius, kurie pristato pačius populiariausius tiek lietuvių, tiek užsienio autorius. Žodžiu, nesiekiama, nenorima šviestis. Tai lyg ir  tampa neįdomu“, – teigė „Vilniaus lapų“ sumanytoja Rūta Kačkutė.  

„Dėl kokių priežasčių LKT neskyrė finansavimo „Vilniaus lapams“ ir Kauno  literatūros savaitei?“ – tokį klausimą Lrytas.lt korespondentas  uždavė LKT viešųjų ryšių koordinatorei Karolinai Bagdonei.

„LKT finansavimo modelis yra konkursas, kuriame pateikiamas didelis kiekis  paraiškų, – teigiama jos atsiųstame atsakyme. – Pirmojo kvietimo metu  LKT sulaukė daugiau kaip 4 tūkst. paraiškų (1585 organizacijų projektų,  1481 kūrėjų stipendijų, 979 programos „Tolygi kultūrinė raida“ paraiškų)  arba 229 paraiškomis daugiau nei praėjusį rudenį. 

Iš jų šiuo metu finansuoti 460 projektų. Stipendijų rezultatus tikimės  paskelbti iki sausio pabaigos, o programos „Tolygi kultūrinė raida“ iki  vasario pabaigos. Iš viso LKT jau paskirstė beveik 12 mln. eurų, o 2024  m. tarybos biudžetas finansavimui – 20,7 mln. eurų. Pernai LKT biudžetas  finansavimui siekė 21,7 mln. eurų. 

Abu jūsų minėtus festivalius LKT ekspertai įvertino aukštu balu. „Vilniaus  lapai“ surinko 77 iš 100, o Kauno literatūros savaitė – 64,84 balo, bet  dėl lėšų trūkumo finansuoti nebuvo. Tačiau pastarasis festivalis buvo  finansuotas 3 kartus – 2020 m. skirta 7 000 eurų, 2021 m. – 3850 eurų,  o 2022 m. – 17 000 eurų. 

Vertindami paraiškas ekspertai ne tik analizuoja kiekvienos organizacijos  pateiktą idėją, tačiau jas mato ir vertina bendrame kiekvienos programos  ar srities kontekste. Kadangi finansavimas yra ribotas, ekspertai turi  reitinguoti pateiktas paraiškas ir didžioji jų dalis, deja, nefinansuojamos.  LKT siekia, kad būtų finansuoti ne tik ryškiausi, bet ir geriausiai  paruošti sumanymai, o skiriamos lėšos užtikrintų patirčių įvairovę,  tolygumą ir prieinamumą visuomenei. 

Dar vienas svarbus aspektas – savivaldos indėlis į kultūros finansavimą.  Savivaldybių kultūros indeksas atskleidė, kad daugelio Lietuvos didžiųjų  miestų savivaldybės skiria labai mažą biudžeto dalį kultūrai, o juk jos  taip pat galėtų reikšmingai pastiprinti kultūros patirčių įvairovę miestų  gyventojams, prisidėti prie geresnių ir tvaresnių sąlygų kūrimo konkrečių  miestų ribose kylantiems sumanymams.“

„Šiųdviejų festivalių rengėjai įtaria, kad LKT literatūros srityje linkusi  judėti link labiau populiarių, galbūt net „popsinių“ renginių, kurie gal  ir sutraukia daugiau lankytojų, bet mažiau skatina šviestis – tarkime,  pažinti užsienyje garsų, bet mūsų šalyje mažiau žinomą rašytoją. Ar tokie  įtarimai pagrįsti?“ – paklausiau LKT atstovės K.Bagdonės.

„Kultūros bendruomenės finansavimo poreikis yra daug didesnis nei skirstomos lėšos, – teigė LKT. – Iš viso literatūros sritis 2024 m. pirmajame konkurse  sulaukė 261 paraiškos, o finansuoti 103 projektai, kuriems teko daugiau  kaip 627 tūkst. eurų. Tai daugiausiai finansuotų paraiškų turinti meno  sritis 2024 m. pirmojo LKT konkurso metu. 

Vis dėlto šioje srityje buvo jaučiamas stiprus disbalansas. Nors  ryškiausiai iš visų posričių (humanitarinės, vaikų ir grožinės  literatūros) atlieptas grožinės literatūros poreikis (skirti 35 proc. viso  prašyto finansavimo), bet čia pat tik 14 proc. santykis tarp prašytos ir  skirtos sumos vaikų literatūroje. 

Ekspertai teigė, kad tai lėmė labai stiprios grožinės literatūros  paraiškos ir palyginti silpnos leidinių vaikams, kai daugeliu atvejų  suabejojama jų kūrybine, estetine, išliekamąja ir poveikio verte,  nekalbant apie pačių paraiškų parengimą.

Didžiausią finansavimą literatūros srityje gavo Lietuvos rašytojų sąjungos  leidykla ir 15 jos projektų. Tarp finansuotų renginių rasime akademinį  vasaros seminarą „Literatūros salos 2024“, „Literatūros seimelį“,  tarptautinį trumposios prozos festivalį „Imbiero vakarai“, tarptautinį  festivalį „Inkultūracija“, literatūros festivalį vaikams „Nuotykiai  tęsiasi“, tęstinį renginių ciklą „Pamoka su rašytoju“, IBBY geriausių  2023 m. knygų vaikams ir paaugliams rinkimus.

Svarbu paminėti, kad literatūros srities festivalių LKT finansavo ir  kitose savo programose, pavyzdžiui, „Globali Lietuva“ idėjos sklaida“  finansuotas vaikų literatūros festivalis „Book On!“ (18 tūkst. eurų),  „Ugdymas kultūra“ – literatūros edukacijos programa „Trenksmas“ (10  tūkst. eurų), strateginio finansavimo programose lėšos skirtos vaikų ir  paauglių literatūros festivaliui „Vaikų knygų sala“ (45 tūkst. eurų),  „Poezijos pavasariui“ ir „Poetiniam Druskininkų rudeniui“ (po 46 tūkst.  eurų). Tad kurie iš išvardytų renginių galėtų būti laikomi „popsiniais,  mažiau skatinančiais šviestis“?“

L.Katkus pastebėjo, kad šiųmečiame šaukime visiems literatūros renginiams  skirta suma buvo sumažinta drastiškai, daugiau nei dvigubai – pernai  paskirta apie 113, šiemet – tik 50 tūkst. eurų. „Manau, literatūros  pasaulio dalyviams būtų svarbu žinoti, ar tai strateginė LKT nuostata?“,  – retoriškai klausė L.Katkus.

„LKT nuolat sulaukia raginimų išlaikyti adekvatų finansavimo intensyvumą,  skirti tiek, kiek paraiškoje prašoma, nemažinti sumų, tačiau jau po  rezultatų paskelbimo atsiranda siūlančių tolygaus finansavimo paskirstymą:  finansuoti kuo daugiau, bet po mažai, – teigiama LKT atsakyme „Lietuvos  rytui“. – Kiekvienais metais LKT sulaukia skirtingo kiekio, kokybės ir  turinio literatūros srities paraiškų, kuriose kaip vieną iš veiklų  pareiškėjai nurodo renginį. 

2023 m. pirmajame literatūros srities finansavimo konkurso etape tokių  buvo 9 ir jiems paskirstyta daugiau kaip 125 tūkst. eurų. O 2024 m. tokių  buvo 7 ir jiems paskirstyta 69 tūkst. eurų. 

Tačiau turėtume matyti ir platesnį vaizdą, įtraukdami ne tik literatūros  srities konkurse finansuotus renginius, bet ir kitose programose. Tuomet  bendra suma literatūros renginiams 2024 m. siektų mažiausiai 234 tūkst.  eurų, bet ir čia dar reiktų atsižvelgti į tai, kad įvairūs renginiai yra  finansuoti metinių strateginių programų kontekste, skiriant ryškias lėšas  Lietuvos rašytojų ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungoms, Lietuvos  leidėjų asociacijai.

LKT skirstydama finansavimą visuomet remiasi projektų teikimo gairėmis,  kurios kartu su priedais sudaro apie 100 puslapių apimties dokumentą.  Kiekviename jų ir apibrėžiami vertinimo kriterijai, prioritetai, programų  tikslai ir finansuotinos veiklos. Nei viename puslapyje nėra nurodyta,  kokias konkrečiai sumas reiktų skirti literatūros renginiams, o kokias  – leidiniams, tai kiekvieną sykį yra konkursas, vertinant pagal nustatytus  kriterijus. 

Čia svarbūs ir mažiausiai du kintamieji – paraiškų kontekstas ir ekspertų  grupės. Šį sykį ekspertų grupė, atsižvelgdama į bendrą projektų kontekstą,  pateiktas idėjas ir paraiškų parengtumą, „Kauno literatūros savaitei“ skyrė  64,84 balo, nors pernai metais kita grupė skyrė 83,84 balo, o 2022 m. –  74,5. Tai lemia ne tik pačios paraiškos turinys, o, kaip minėta, kontekstas,  kuriame ji atsiduria, konkuruojančių paraiškų idėjos, kurių didžioji dalis  šiame konkurse buvo įvertintos kaip stipresnės.

Šiuolaikinė literatūra, kaip ir kitos meninės veiklos sritys, yra nuolat  kintantis procesas, kuriame susitinka labai įvairios kūrybinės asmenybės,  pasirodo vis naujesni kūrėjai, todėl būtinas ypatingas pastabumas ir  lankstumas vertinant paraiškas. 

Kūrybinių sumanymų varžytuvėse nėra ir negali būti iš anksto žinomi  laimėtojai. Ekspertai reaguoja į šią veržliai besikeičiančią situaciją,  stengiasi pastebėti naujas tendencijas, todėl ne visada net ir ne kartą  finansuoti renginiai gali būti aukštai įvertinti naujame paraiškų konkurse.  Išlaikant renginio tęstinumą šiandien itin vertingas nuolatinis  atsinaujinimas.“

O galbūt LKT būtų pravartu pasvarstyti atskirti programas, skirtas  literatūros leidiniams ir renginiams? Mat tai labai skirtingi dalykai,  panašu, sukeliantys problemų ir ekspertams: kaip palyginti knygos ir  festivalio privalumus ir trūkumus? 

„Kaip tik šiuo metu vyksta konsultacijos su visuomene, kurių metu kultūros  ir meno bendruomenė gali teikti pasiūlymus LKT finansavimo gairėms, jų  priedams ir stipendijų tvarkos aprašui, – teigiama LKT atsakyme. – Šie  dokumentai tobulinami kasmet, atsižvelgiant į kultūros lauko poreikius ir  lūkesčius. Dėl to labai lauktume literatūros srities profesionalų pasiūlymų,  o pateikusius komentarus kviesime į susitikimą.

Bet iš karto reiktų atsižvelgti į tai, kad tokiu atveju reiktų spręsti ne  mažiau sudėtingą dilemą, kiek lėšų literatūros srityje reiktų skirti  leidybai ir kiek – renginiams? Štai ką tik literatūros skirtyje  paskirstyti 627 tūkst. eurų, 69 tūkst. arba 11 proc. biudžeto skiriant  renginiams. Ar ši dalis galėtų būti didesnė? Tai – diskusijų objektas,  bet būtina turėti galvoje, kad tai galėtų įvykti mažinant leidybai skirtą  dalį.   

Be to, kvotos menų sričių konkursuose kiekvienai yra skaičiuojamos pagal  griežtai apibrėžtą principą, todėl reiktų atsižvelgti į tai, kad siekiant  pokyčių literatūros srityje, jie turėtų vykti ir kitose, o kol kas nei  viena kita meno sritis nekėlė viešų diskusijų dėl renginių ir kitų veiklų  atskyrimo, nors jų įvairovė yra net gausesnė nei literatūroje.

Žinoma, galėtume pradėti svarstyti, ar Lietuvos kultūros taryba galėtų  žengti ir kitų menų tarybų keliu, pavyzdžiui, Kanados menų taryba visiškai  pakeitė savo modelį ir nuo sritinio finansavimo perėjo prie veiklų  finansavimo. Bet tokiu atveju literatūros renginiai konkuruotų su scenos,  vizualiųjų menų ar muzikos renginiais. Ar mes jau pasiruošę tokiems  pokyčiams?“

„Mano įsitikinimu, labiausiai trūksta viešos diskusijos apie literatūrinių  renginių uždavinius, formas, veiklos specifiką ir poreikius – ir aiškaus  jų formulavimo. Tai karčiai liudija pateiktos ekspertų grupės pastabos.  Toks įspūdis, kad mes, rengdami tarptautinį šiuolaikinės literatūros  festivalį, ir ekspertai turėjome omenyje visiškai skirtingus dalykus“, –  teigė L.Katkus. 

„Lietuvos kultūros taryba yra unikali valstybės valdymo aparate, nes  konkretūs sprendimai dėl finansavimo yra perduoti kūrėjų bendruomenei ir  jos atstovams, – į L.Katkaus pastabą atsakė LKT. – Kitaip tariant, tai  nėra „valstybinės institucijos sprendimai“, o laisvai samdomų ekspertų iš  kūrėjų bendruomenės siūlymas, kurį tvirtina tos pačios bendruomenės  deleguoti ir jų atstovų išrinkti tarybos nariai. Šiuo metu meno sričių  konkursuose nėra atskiro prioriteto literatūros srities renginiams, o  paraiškų finansavimas visuomet atsiremia į anksčiau minėtus dokumentus,  bendrą paraiškų kontekstą, ekspertines žinias ir kompetencijas. 

Svarbu pabrėžti, kad LKT finansavimas yra konkursinis, taigi lėšas gauna  geriausiai parengtos paraiškos, įdomiausios idėjos, nuolat stengiamasi  ieškoti balanso, tad rekomenduojame visiems paraiškų teikėjams atidžiai  įsiskaityti į LKT projektų teikimo gaires, dalyvauti finansavimo  seminaruose, klausytis LKT rengiamų tinklalaidžių „Kultūros ritmas“ apie  tai, kaip gerai parašyti paraiškas, atsižvelgti į ankstesnių paraiškų  ekspertų komentarus ir atnaujinus paraišką ją teikti vėl. Kadangi LKT  biudžetas itin ribotas, o paraiškų sulaukiame daug, raginame pareiškėjų  ieškoti alternatyvių finansavimo galimybių.“

Ramunė Bleizgienė

Jūratė Čerškutė 

Eglė Kačkutė-Hagan 

Dainius Dirgėla 

Paulius Garbačiauskas 

Julijus Keleras 

Gintaras Lazdynas 

Neringa Klišienė 

Aušra Kaziliūnaitė 

Antanas Šimkus 

Saulius Vasiliauskas 

Ingrida Tatolytė 

Artūras Valionis 

Dalia Kuizinienė