Sausio 1-oji – iškilaus poeto, švietėjo ir dvasininko K.Donelaičio gimtadienis, kurį uostamiesčio gyventojai daugelį metų pažymi aikštėje po atviru dangumi, niekieno nekviečiami ir neraginami.
Ne tik klaipėdiečiai, susirinkę prie dar gūdžiu sovietmečiu sukurto paminklo K.Donelaičiui (skulptorius Petras Deltuva), prisiminė Rytprūsiuose, nuošaliame Tolminkiemio bažnytkaimyje gyvenusį ir kūrusį švietėją, hegzametru parašiusį poemą „Metai“. Poeto gimtadienį šiemet nusprendė pažymėti ir Vilniaus šviesuoliai.
Graži tradicija neblėsta
Vidurdienį aikštėje susirinkę žmonės dalijosi įvairiomis mintimis apie K.Donelaitį, prisiminė šio lietuvių Homero gyvenimo kelią, kūrybą – Klaipėdoje jau keli dešimtmečiai gyvuoja tradicija Naujuosius metus sutikti su Tolminkiemio dainiaus vardu ir jo žodžiais lūpose.
Vienybės ir stiprybės visiems linkėjo rašytojas Nijolė Kliukaitė-Kepenienė, technikos mokslų daktaras Sigitas Kudarauskas, evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras, architektas Adomas Skiezgelas, profesorė lituanistė Dalia Kiseliūnaitė, ką tik pelniusi Neringos savivaldybės premiją už Mažosios Lietuvos kultūros paveldo garsinimą.
„Karaliaučiaus universitete išsimokslinęs K.Donelaitis „Metus“ galėjo parašyti ir vokiškai, bet jam labiau rūpėjo parapijiečiai lietuvnininkai, jų rūpesčiai ir vargai. Jau tais laikais jis geriau nei kiti suprato, jog tautos gyvastis slypi gimtojoje kalboje“, – kalbėjo R.Moras.
Skambėjo „Metų“ posmai
Sveikinimo žodį aikštėje tarė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus. Susijaudinęs, kad į bendrinę lietuvių kalbą nuodija vis daugiau nepageidautinų svetimybių, žargono, politikas akcentavo K.Donelaičio ištarmes, žavėjosi jo poemos „Metai“ skambesiu.
„Esame lietuviai tiek, kiek kalbame lietuviškai, jaučiame pagarbą gimtajai kalbai. Nuo jos nusigręžusios tautos pasmerktos pražūčiai“, – poeto priesakų neužmiršta A.Vaitkus.
Paminklo K.Donelaičiui papėdėje į daugelį pasaulio kalbų išverstų „Metai“ posmus deklamavo Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai, savo eiles skaitė vietiniai literatai.
Tuo pat metu paminėtos aikštėje iškilusio paminklo K.Donelaičiui 50-metis. Sovietmečiu tokias idėjas būtinai reikėjo derinti Maskvoje, buvo leidžiama kurti tik šviesuolių biustus, bet klaipėdiečiai sugalvojo, kaip apgauti Kremliaus funkcionierius.
Ne biustas, o paminklas
„Išradingas skulptorius P.Deltuva sukurtą K.Donelaičio veido atvaizdą užkėlėr ant aukšto postamento. Maskvos ideologams kūrinį tyliai pristatėme kaip biustą, bet iš tikrųjų tai buvo paminklas kiekvieno lietuvio širdžiai brangiam poetui – figūrinė kompozicija“, – pasakojo prie šio projekto įgyvendinimo prisidėjęs klaipėdietis Valentinas Greičiūnas.
Klaipėdos garbės pilietis V.Greičiūnas stebisi, kad per pusšimtį metų smarkiai nušiurusi, niekada neremontuota, gelžbetonio plokštėmis grįsta aikštė nepasikeitusi, nors architektai, menininkai valdžiai pateikė įvairių siūlymų, kaip ją sutvarkyti: „Kažada atradome išeitį, o dabar trypčiojama vietoje. Poeto paminklas net per šventes neapšviestas“.
Šimtametėmis liepomis apaugusiame Tolminkiemio peizažą primenančiame K.Donelaičio skvere sklandė pakili nuotaika – žmonės maloniai bendravo, sveikino vienas kitą su Naujaisiais metais, fotografavosi prie paminklo su draugais ir artimaisiais.
Prisiminti K.Donelaitį pirmąją Naujųjų metų dieną prieš daugiau kap trisdešimt metų miestiečius įpratino buvęs žinių agentūros Elta fotografas, kraštotyrininkas, šviesaus atminimo Klaipėdos miesto garbės pilietis Bernardas Aleknavičius.
Gimtadienis ir sostinėje
Pirmąkart prie paminklo susirinko vos keli aktyvesni kultūrininkai, o dabar čia ir obuoliui nėra kur nukristi. Daugelio B.Aleknavičiaus bendražygių jau nėra tarp gyvųjų, bet dabar į K.Donelaičio skverą niekieno neraginami ir nekviečiami pėdina jų vaikai, anūkai.
Žiema po atviru dangumi bet kokiu oru švenčiami K.Donelaičio gimtadieniai išskirtiniai – žmonės juos susirenka spontaniškai. Neformalų renginį jau siūloma įtraukti į UNESCO pasaulio kulūros paveldo sąrašą kaip unikalią pilietinę iniciatyvą.
Renginio pabaigoje dalyviai kaip visada išsirikiavo prie K.Donelaičio paminklo bendrai fotografijai. Tai dar viena graži savaveiksmės šventės uostamiestyje tradicija.
Šiemet K.Donelaičio gimtadienį sausio 1-ąją prisiminė ir pirmąkart paminėjo sostinės šviesuoliai, susirinkę šalia Vilniaus universiteto centrinių rūmų. Ten sovietmečiu atsirado dar vienas paminklas, tiesa, tik iš gipso poetui (skulptorius Konstantinas Bogdanas).
