Renginyje dalyvaus knygos sudarytoja ir įvadinio straipsnio autorė Liucija Citavičiūtė, poetas ir vertėjas Antanas A. Jonynas, istorikė Ingė Lukšaitė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė, literatūrologė Aušra Martišiūtė-Linartienė, iš Londono prisijungs knygos iliustratorė Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, dalyvius kalbins LLTI leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis. Liudviko Rėzos eilėraščius skaitys aktorius Vladas Bagdonas.
Karaliaučiaus universiteto teologijos profesorius ir ilgametis Lietuvių kalbos seminaro vadovas Martynas Liudvikas Rėza (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840) buvo dviejų kultūrų atstovas daugiatautėje Prūsijoje. Subrendęs vokiškoje kultūrinėje aplinkoje, jis ištikimai tarnavo savo tėvynei Prūsijai ir karaliui, o kartu visą gyvenimą puoselėjo lietuvybę ir būrė inteligentiją mokslinei ir šviečiamajai lituanistinei veiklai.
Rėzos poezija, kaip ir visas jo kūrybos paveldas, yra Lietuvos nacionalinis turtas, tačiau vokiečių kalba parašyti kūriniai iki šiol buvo sunkiai prieinami platesniam skaitytojų ratui. Turėjome tik nedidelį pluoštelį Rėzos poezijos lietuvių kalba, iš kurio buvo sunku įžvelgti įvairialypę visumą. Šiuolaikinio lietuvių poeto ir vertėjo Antano A. Jonyno išverstos Rėzos eilės leis kiekvienam pasinerti į nežinomą, bet ir atpažįstamą Liudviko Rėzos pasaulį.
Prutena, Prutenia yra neoficiali Prūsijos vardo forma, siejanti šią žemę su legendiniu Pruteniu, kurio vardas minimas senųjų vokiečių kronikininkų Erazmo Stelos, Simono Grunau, Luko Davido veikaluose. Romantizmo idėjų veikiamame XIX amžiuje su tikrove besipinančios senųjų prūsų legendos žavėjo paslaptingumu ir priminė, kad vokiečiai nėra šių žemių autochtonai. Vis dėlto vietovardžio forma Prutena Rėzai nebuvo vien poetinė figūra. Nuo XVI a. vokiečių Hohencolerių Brandenburgiečių dinastijai priklausė dvi kunigaikštystės – Brandenburgo ir Prūsijos (senųjų prūsų žemių). 1701 m. šios kunigaikštystės paskelbtos viena karalyste ir pavadintos vienu – Prūsijos – vardu. Abiejų kraštų gyventojų mentalitetas skyrėsi iki pat XX a. Baltiškąją Prūsiją vietiniai poetai vadino gimtine, o Prūsijos karalystę tėvyne. Ši atskirtis atsispindi ir Rėzos knygelės pavadinime, ir eilėse.
