Pasak leidėjo ir knygyno „eureka!“ veido Beno Grigo, „Japonų autoriai išgyvena tikrą aukso amžių. Klasikai – Akutagawa Ryūnosukė, Sōseki Natsumė – perleidžiami. Pokario rašytojai – Yukio Mishima, Osamu Dazai – šlovinami. Šiuolaikinių autorių knygos – Mieko Kawakami romanai, Toshikazu Kawaguchi „Before the Coffee Gets Cold“ serija – gana greitai iškyla į tarptautinių bestselerių gretas. Tad knygynas „eureka“! šių metų „Paviljono“ knygų savaitgalio metu dalį savo stendo skirs būtent japonų literatūrai“.
Nuo ko pradėti skaityti japonų literatūrą?
Viename iš penktadienio renginių bus diskusija, skirta būtent japonų literatūrai ir kultūrai aptarti. Vertėja, japonų kultūros tyrinėtoja Jurgita Polonskaitė-Ignotienė pataria: „Saugiausia, matyt, pradėti nuo Harukio Murakamio: jis lengvas (bet gerąja prasme), pernelyg neįmantrus, truputį mistiškas, bet ir gana kasdieniškas, japoniškas, bet labai saikingai. Tada galima pereiti (nors drąsiai galima nuo jų ir pradėti) prie pastaruoju metu gausiai verčiamų japonių rašytojų, pavyzdžiui, Sayakos Muratos, Yōko Tawados, Yōko Ogawos ir kt. kūrybos ir užbaigti moderniosios japonų literatūros klasikais: Sōsekio Natsumės, Jun‘ichirō Tanizakio, Osamu Dazai, Yukio Mishimos, Yasunario Kawabatos, Akutagawos Ryūnosukės kūryba.
Žinoma, jeigu norisi sekti literatūros istorijos linija ir stebėti, kaip keitėsi ir formavosi šiuolaikinė japonų literatūra bėgant metams, tuomet reikėtų pradėti skaityti atvirkštine tvarka: nuo neseniai pasirodžiusios Sōsekio Natsumės Širdies“
Klasikinės ir šiuolaikinės japonų literatūros skirtumai
Paklausta apie skirtumus J. Polonskaitė-Ignotienė pripažįsta, kad tai be galo plati tema: „Jeigu labai trumpai ir aptakiai: klasikinė japonų literatūra yra paremta kiniškąja tradicija (t.y. literatūros mados į Japoniją keliauja iš Kinijos ir yra perleidžiamos per japonų kalbos ir kultūros filtrą), o šiuolaikinėje (po 1868 m.) literatūroje imta žvelgti į vakarietiškąją literatūros tradiciją ir tiesiogiai iš jos mokytis. Taigi šiuolaikinėje japonų literatūroje atsiranda ir mums pažįstamos antikinės (lotyniškosios) tradicijos dėmuo.
O norintiems su klasikine japonų literatūra susipažinti plačiau ir išsamiau labai rekomenduoju „Klasikinę japonų literatūros antologiją“ – tūkstančio puslapių kelionę per beveik pusantro tūkstančio metų japonų literatūros istoriją.“
Japonų gyvenimo kasdienybė ir keistenybės
Kuo japonų kasdienybė stebina? J. Polonskaitė-Ignotienė apie japonus pastebi: „Keista, kad visą laiką patalpoje būna šviesas įsijungę. Kad kąsti obuolį ar kriaušę ar persimoną yra stačiai nemandagu. Keista, kad užliūliuoti traukinių jie užmiega, bet nubunda rodos, visuomet tik ten, kur reikia išlipti. Keista, kad sėdi biuruose po darbo valandų ir laukia, kol vadovas išeis. Kad tyli ir nieko nesako, jeigu visi kiti tyli ir nieko nesako. Kad tiesiai į akis nekritikuoja, o užuolankomis, per kitus asmenis. Kad atskiras šlepetes ėjimui į tualetą turi. Kad vonioje kas vakarą mirksta. Ir taip be galo galėčiau vardinti, kas atrodo keista ir pradžioje nesuprantama, bet paskui prie beveik visko priprantama ir beveik viskas surandami arba tiesmukai pateikiami paaiškinimai.“
Gurmaniška japoniškos muzikos diskoteka
Vėlyvą penktadienio vakarą „Paviljono“ knygų savaitgalyje taip pat vyks ir japoniškos muzikos diskoteka, kurioje už DJ pulto sės filosofas Povilas Dumbliauskas ir komikas Domas Raibys.
Pasak P. Dumbliausko, „Japonų muzika išsiskiria ne kažkuo, ką, fetišizuojant jų kultūrą, būtų galima įvardinti japoniškumu, bet veikiau jų gebėjimu radikaliai jungti iš pažiūros nesujungiamus dalykus, perimant juos kaip savaime neišbaigtus ir atvirus. Todėl požiūris, jog japonų muzika yra įvairių įtakų sintezė nėra visiškai klaidingas. Iš tiesų, gali pasirodyti, jog japonai daug ką perima, kopijuoja, mėgdžioja.
Kita vertus, svarbu suvokti būtent kaip jie tai daro. Tai būdo klausimas. Kaip yra pastebėjęs japonų kūrėjas Otomo Yoshihide, japoniškos eksperimentinės muzikos nederėtų suvesti vien į skirtingas įtakas, kurios atėjo iš Vakarų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, ir jų kombinacijas prie kurių pridėjus tradicines japoniškas formas, gaunamas naujas rezultatas. Yoshihide pabrėžia, jog įtakas, kurias jie priėmė, jie suprato kaip neišbaigtas. „Stiprioji Japonų savybė, mano manymu, yra įtakų neišbaigtumas.“[1]
Taip atsitiko pvz., su roko muzika Japonijoje: dėl įrašų stokos, pagrindinės nuorodos į šio žanro skambesį buvo nuogirdos ir tekstiniai šaltiniai, o toks tariamas trūkumas leido jiems įsivaizduoti kokia roko muzika turėtų būti savaime. Todėl, būtų galima sakyti, kad perimdami įtakas kaip neišbaigtas, jie jas jau transformuoja, t.y., mėgdžiodami ir kartodami japonai kuria tai, kas nauja, kadangi tai, kas kartojama – tariamas originalas ar žanro esmė – jau buvo jų vaizduotės produktas. Jie patys sukūrė „standartą,“ kurį siekė pakartoti. Nemanau, jog tai unikalu japonų kultūrai – mano požiūriu, tai būdinga visoms kultūroms, tačiau, jų atveju, tai iškyla į paviršių.“
Ko tikėtis iš japoniškos diskotekos?
P. Dumbliauskas apie būsimą diskoteką pasakoja: „Diskotekoje supažindinsiu su tokiais kūriniais, kurie yra plastiški žanro ribų atžvilgiu. Galbūt teisingiausiai būtų pasakyti, jog vakaro muzika bus eklektiška, kaip ir pati Japonijos kultūra, kuri dažnai vakarietiškai akiai atrodo perdėm homogeniška.
O jei tai neįtikina, tai pridursiu, jog be eksperimentinės ir elektroninės muzikos, bus galima išgirsti ir japoniško roko bei bliuzo.
Galbūt derėtų nesitikėti lengvo vakaro ir būti atviram muzikai, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti svetima. Kita vertus, kitoniškumas dažnai geriau atsiskleidžia per tai, ką atrodo lengvai atpažįstame. Toks atpažįstamumo ir keistumo santykis, manau, bus diskotekos pagrindinė gairė. Kaip yra sakęs Funkadelic lyderis funko legenda George‘as Clintonas „Išlaisvink savo protą ir tavo užpakalis seks iš paskos“. Ši mintis, man atrodo, yra geriausias patarimas planuojantiems ateiti į diskoteką.“
Taigi „Paviljono“ knygų savaitgalyje laukia daug dėmesio Japonijos temai, tačiau ne ką mažiau ir kitų aktualių, renginių, apie kuriuos – jau netrukus!
„Paviljono“ knygų savaitgalis vyks gruodžio 1–3 dienomis kultūros klube „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B, Vilnius). Visi renginiai – nemokami.
