Poetas ne kartą yra sakęs: „Tėviškėje prasideda žmogus“. Šiuose žodžiuose tilpo viskas – gyvenimo upė Nemunas, Alksniakiemo pradinė su pirmuoju mokytoju Antanu Garmumi (jam ir eilėraštį yra paskyręs), Prienų „Žiburio“ gimnazija, tragiško pokario likimo klasės draugai „Šešiolikmečiai“, kartu su tėvu gimtojoje sodyboje Važatkiemyje pasodintas maumedis, šimtametė obelis, kuriuos tais pačiais – 2010-aisiais – paskutinį kartą aplankė J.Marcinkevičius.
Šiandien apie poeto įamžinimą kalbama daug ir prieštaringai. Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas sakė, kad šia tema Savivaldybėje buvo diskutuota prieš daug metų, kai mažai kam rodėsi svarbus šios iškilios asmenybės įamžinimas. „Mums, prieniškiams, kurie J.Marcinkevičiaus artumą jautėme bene geriausiai, tai buvo natūralus etapas, visi supratome, kad nėra tinkamesnės vietos nei Prienai – gimtasis poeto kraštas“, – tikino meras.
2015 m., minint poeto 85-ąsias gimimo metines, Prienuose vykusioje konferencijoje meras A.Vaicekauskas pasiūlė įamžinti J.Marcinkevičiaus atminimą. Vėliau, diskutuojant su krašto bendruomene apie tai, koks atminimo ženklas turėtų atsirasti, vieningai sutarta prie Prienų viešosios bibliotekos, kuriai nuo 2011 metų suteiktas poeto vardas, įrengti viešą kultūrinę erdvę – kiemelį su meniniais akcentais. Tam pritarė ir poeto artimieji.
„Dabar matau daugiau politikos nei tikrumo. Nepritariu žmonių skaldymui, bandymui menkinti J.Marcinkevičiaus indėlį į mūsų kultūrą, jo kūrybos interpretavimui. Džiaugiuosi, kad savo laiku prieniškiai priėmė teisingą sprendimą, kad inicijavome būtent tokį poeto atminimo įamžinimą, kad nestatėme nei paminklų, nei biustų, o sukūrėme erdvę kūrybai, laisvei ir minutei ramybės, kurios šiandieniniame pasaulyje labai trūksta“, – mintimis dalinasi Prienų rajono savivaldybės meras A.Vaicekauskas.
Atsiradus šiai erdvei, į Prienus atkeliavo tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“ (beje, J.Marcinkevičius yra vienas iš šio festivalio sumanytojų, pirmojo „Poezijos pavasario“ laureatas už poemą „Donelaitis“), čia nuolat vyksta knygų pristatymai, susitikimai, koncertai, edukaciniai užsiėmimai, ekskursijos, laisvą valandėlę ant suolelio mėgsta prisėsti ir jaunas, ir senas.
Ir tai ne vienintelė vieta, kur galima „susitikti“ su poetu J.Marcinkevičiumi, apsilankius Prienų krašte. Dar 2012 m. viešojoje bibliotekoje buvo atidarytas jo vardo memorialinis kambarys, kuriame didžioji poeto asmeninės bibliotekos dalis, drauge su lentynomis iš poeto darbo kambario ir knygomis, sustatytomis taip, kaip ir J.Marcinkevičiui gyvam esant – tose pačiose lentynose, ta pačia tvarka. Prienų krašto muziejuje buvo įrengta poetui skirta ekspozicija. Joje – darbo stalas, jo asmeniniai daiktai, fotografijos ir kt. Poeto tėviškėje Važatkiemyje 2013 m. iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo.
Minint poeto 85-metį Prienų biblioteka parengė kilnojamąją parodą „J.Marcinkevičius. Nuo ištakų iki šiandienos“. Dešimtyje stendų pasakojama apie poeto gyvenimą ir kūrybą, darbinę ir visuomeninę veiklą, bendrystę su Prienų krašto žmonėmis. O minint 90-metį, plačiajai visuomenei buvo pristatytas literatūrinės kelionės maršrutas „J.Marcinkevičiaus keliu: kur pradžia, kur būta, kur bręsta, kurta ir mylėta. Mylėti žmonės ir Lietuva...“, įprasminantis J.Marcinkevičiaus atminimą. Taip pat parengtas maršruto žemėlapis, nutolusiems vartotojams kelionė pasiekiama virtualioje erdvėje – virtualioje ekskursijoje „Išmanusis kelias. 200 km prieniškių pėdomis“.
J.Marcinkevičiaus įamžinimas Prienų krašte – nenutrūkstantis kultūrinis procesas.
Prisiminimų popietės, literatūriniai vakarai ar kūrybos skaitymai bibliotekos kiemelyje, poezijos pavasariai Važatkiemyje... – tokį paminklą poetui kuria Prienų krašto žmonės, neabejodami jo būtinumu ar verte, nuoširdžiai ir su meile atiduodami pagarbą vienam iškiliausių visų laikų kūrėjui.
