„Praėjusių metų festivalis parodė, kad literatūra yra labai svarbi, kai kalbame apie pasaulio aktualijas. Susitikimas su nobeliste Svetlana Aleksijevič, virtualus pokalbis su ukrainiečių rašytoju Serhijum Žadanu, diskusijos, kuriose buvo aptariamas rašytojų vaidmuo karo metu, tikiu, susirinkusius žmones privertė permąstyti tiek tai, kokia yra žodžio galia, tiek tai, kiek reikšminga yra literatūrinė bendruomenė, – sako festivalio direktorė Jurga Mandrijauskaitė-Ruškienė. – Šiemet, rinkdamiesi pagrindinę festivalio temą, vėl nusprendėme atkreipti dėmesį į literatūros vaidmenį visuomenėje, todėl ir reklaminei kampanijai pasirinkome šūkį „Skaitymas dėl skaitymo nesiskaito“. Šįkart nukreipsime žvilgsnius į moteris literatūroje – nors pastaruoju metu daugybė stereotipų jau griuvę, visgi tam tikrų išankstinių nuostatų yra išlikę. Per paskutinius metus Lietuvoje pasirodė ir ne vienas svarbus tyrimas, leidžiantis kitu žvilgsniu pažvelgti į moteris mūsų kultūros lauke. Taip pat svarbu kalbėti apie tai, kaip literatūra padeda išsilaisvinti, formuoti savo tapatybę, moterims išsakyti tai, ką stengiamasi užgniaužti. Mintimis apie tai pokalbiuose, diskusijose dalinsis tiek lietuvių literatūros lauko atstovės, tiek viešnios iš Baltarusijos ir Didžiosios Britanijos“.
Nors tai bus pagrindinė festivalio tema, organizatoriai sako, kad renginyje „Open books“ stengiamasi užgriebti įvairias temas, paliesti tiek labiau nišinę literatūrą, tiek pasiūlyti galimybę susitikti su garsiais autoriais. Programa skirta tiek literatūros profesionalams, tiek smalsiems skaitytojams, norintiems susidaryti vaizdą apie tai, kas svarbiausio, įdomiausio išleista Lietuvoje per metus.
Kai moterų kūnai virsta karo lauku
Vienas laukiamiausių šių metų „Open books“ susitikimų – su britų rašytoja ir žurnaliste Christina Lamb, apdovanota daugybe premijų. Ji – viena garsiausių britų užsienio karo korespondenčių, ir šis susitikimas karo Ukrainoje metu bus labai aktualus. Jos rašomos knygos taip pat atliepia šių metų festivalio temą – savo kūriniuose ji nagrinėja moterų, atsidūrusių karo zonose, likimus. Ji daugiau kaip trisdešimt metų dirba karo korespondente ir savo kūriniais stengiasi atkreipti dėmesį į prievartavimus ir seksualinį smurtą šiuolaikinėse konfliktų teritorijose.
Ji apdovanota premija už Geriausią Europos karo pranešimą, bent kelis kartus apdovanota kaip Metų užsienio korespondentė, ji yra Karališkosios geografijos draugijos narė, Oksfordo universiteto garbės narė, 2013 metais apdovanota Britanijos imperijos ordinu. Lietuvių kalba yra pasirodę dviejų jos knygų vertimai. Kūrinyje „Mūsų kūnai – jų karo laukas“ ji parodo, kaip moterys karuose naudojamos kaip ginklas. Viena garsiausių jos knygų – „Aš esu Malala“, kurios pasaulyje parduota daugiau kaip 2 mln. egzempliorių. Šioje knygoje – Malalos Yousafzai gyvenimo istorija, kurioje susipina Talibano režimo smurtas, skaudus likimas žmonių, priverstų bėgti iš savo šalies dėl terorizmo, o taip pat atkaklus pasipriešinimas, drąsa kalbėti apie tai, kas vyksta, kovoti už savo teises.
Apie literatūros pasaulį – rimtai ir ironiškai
Dviejuose susitikimuose su svečiais iš užsienio bus kalbama apie knygų leidybą, rašytojo santykį su savo kūryba, kaip publika reaguoja į knygas. Šie susitikimai leis į tai pažvelgti iš visiškai skirtingų perspektyvų.
Į festivalį atvyks bestselerių autorius, kuris itin populiarus ir Lietuvoje – prancūzų rašytojas Laurent'as Gounelle. Tokių prancūzų rašytojo knygų kaip „Dievas visada keliauja inkognito“, „Žmogus, kuris norėjo būti laimingas“, „Diena, kai išmokau gyventi“ pasaulyje parduota milijonai egzempliorių, jose jis siekia skaitytojus priversti susimąstyti apie tai, kas gyvenime juos daro laimingais ar kelia baimę, kaip keisti savo gyvenimą ir atrasti jame naują prasmę. Susitikime „Open books“ bus kalbama apie tai, kodėl žmonės šiais laikais atsisuka į tokias knygas, kokių atsakymų jie ten ieško, rašytojas taip pat dalinsis savo mintimis, kaip parašyti bestselerį, kas svarbu jo skaitytojams, kokį sėkmės receptą yra atradęs.
Visai kitu – ironiškuoju – žvilgsniu į knygų leidybą bus pažvelgta kitame susitikime – pokalbyje su Didžiojoje Britanijoje gyvenančiu autoriumi Andrew Komarnyckyj, kurio neseniai lietuvių kalba pasirodžiusi knyga „Ezra Slefas, kitas Nobelio literatūros premijos laureatas“ jau sulaukė labai entuziastingų atsiliepimų. Šiame satyriniame romane jis žaidžia žanrais, pašiepia šiuolaikinio literatūros ir leidybos pasaulio tendencijas.
Žvilgsnis į tai, kas buvo išleista, ir nauja premija
Tradicinė šiame festivalyje yra lietuvių autorių galerija, kurioje galima susidaryti gerą vaizdą apie tai, kas svarbaus, įdomaus išleista Lietuvoje per metus. Festivalyje, kuriame visuomet stengiamasi kurti jaukią, betarpišką atmosferą, bus galima patiems pabendrauti su autoriais, jie taip pat bus kalbinami ir scenoje. Savo dalyvavimą jau patvirtino Danutė Kalinauskaitė, Akvilina Cicėnaitė, Sigitas Parulskis, Virginija Kulvinskaitė, Karolis Klimas, Greta Ambrazaitė, Nerijus Cibulskas, Agnė Kajackaitė, Jurga Tumasonytė, Jaroslavas Melnikas, Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė ir kiti.
Viena iš šio festivalio naujovių – festivalyje elektroninių ir audio knygų platforma Antanukas.lt įteiks pirmąją savo įsteigtų literatūrinių apdovanojimų premiją. Premijos „Už negrožinės knygos grožį“ dydis sieks 6000 eurų, ji bus skirta negrožinės literatūros autoriui ar bendraautoriams, per pastaruosius trejus metus išleidusiems išskirtinę, poveikį darančią, vaizduotę skatinančią knygą.
Šios premijos sumanytojas – Antanukas.lt įkūrėjas Ignas Staškevičius, kuris sprendimą įsteigti šią premiją motyvavo taip: „Riba tarp negrožinės ir grožinės literatūros kartais nyksta, kartais ryškėja. Premija – proga pamąstyti, kuri lietuvių negrožinė literatūra yra ne tik įdomi, naudinga, praktiška, bet ir graži. Meno, kultūros, literatūros paskirtis – ugdyti žmogaus sielą. Norime pastebėti tuos tautinius publicistus, biografus, keliautojus, mokslininkus ir kitus negrožinius kūrėjus, kurie rašo jaudinančiai, gražiai, įkvepiančiai, skatina širdis kilti aukštyn“.
Išsamiau susipažinti su pretendavimo į premiją nuostatais bus galima premijos steigėjo antanukas.lt ir festivalio openbooks.lt svetainėse.
Diskusijose – santykis su praeitimi ir aktualūs klausimai
Jau tradicija tapo ir tai, kad atskira salė festivalyje skirta su literatūra susijusioms diskusijoms. „Šiais metais diskusijose bus keliami dažnai nepatogūs, tačiau, mūsų manymu, būtini aptarti klausimai. Tiek liečiantys mūsų santykį su praeitimi, trauminėmis patirtimis, tiek su dabar iškylančiais iššūkiais ar požiūrio į kultūros procesus kismą. Kur mes esame ir kur norėtume eiti?“, – sako festivalio programos sudarytojas Audrius Ožalas.
Vienoje iš diskusijų bus kalbama apie tai, kokie nauji žvilgsniai atsiveria į mūsų sovietinę praeitį, kokiuose naujuose kontekstuose mes ją galime vertinti: pastaruoju metu išleisti architektūriniai, seksualumo, gyvenimo būdo, socialiniai tyrimai verčia permąstyti savo santykį su tuo laikotarpiu ir traumines patirtis.
Svarbi diskusija bus skirta ir moterims Lietuvos kultūroje – nemažai jų buvo ignoruojamos, nors jų darbai buvo novatoriški, jos padarė didelę įtaką mūsų menui. Dabar laikas nauju žvilgsniu pažvelgti į mūsų kultūros reiškinius.
Ne ką mažiau svarbi tema ir atlygio kultūros lauke problema. Kodėl kultūros srityje vis dar tokia opi pinigų stygiaus problema, kaip turėtų keistis požiūris į kultūros finansavimą, kokias gerąsias praktikas galėtume perimti iš kitų valstybių? Apie tai diskutuos ir Lietuvoje, ir kitose valstybėse patirties įgije kultūros srities atstovai.
Šiame festivalyje nebus apsiribojama vien tik žvilgsniu į Lietuvos kultūros lauko problemas – tai, su kuo susiduria menininkai totalitariniame Baltarusijos režime, galima bus išgirsti diskusijoje, kurioje dalyvaus 2019 metais Minske įsikūrusių leidybos namų „Pflaumbaum“, šiuo metu veikiančių ir Lietuvoje, atstovės. Šios leidyklos redaktorė Alena Kozlona ir rašytoja, žmogaus teisių aktyvistė Vika Biran kalbės apie tai, kaip literatūra padeda kirsti sienas – tiek išorines, tiek vidinių nuostatų.
Redagavimui skirta konferencija
Kiekvieną knygą, iki jai pasirodant, paliečia tyli redaktoriaus ranka, kuri gali padėti tekstui atsiskleisti arba, priešingai, padaryti jį nuobodžiai sunormintą ir neautentišką. Apie tekstų rengimo etapą – redagavimą, tokį svarbų literatūrai, iki šiol viešai beveik nekalbama, todėl šiemet pirmąkart rengiama teksto redagavimui skirta konferencija REDA. 2023-ųjų rugsėjo 22 diena, pirmoji festivalio „Open Books“ diena, bus skirta šiai konferencijai. Įėjimas į REDĄ nemokamas.
REDA – išskirtinė galimybė susipažinti su literatūros kūrinio atsiradimo užkulisiais ir trajektorijomis, kuriomis vadovaujantis tekstai rengiami šiandien. Rašytojai, redaktoriai ir akademinio pasaulio žmonės teksto redagavimui skirtoje konferencijoje REDA kalbės apie tai, kuo skiriasi turinio ir kalbos redagavimas, apie autoriaus vaidmenį redagavimo procese, apie kalbos kultūros ir kalbos politikos klausimus. Pranešimus skaitys LRSL vyriausiasis redaktorius Saulius Repečka, rašytojos, dirbančios ir redaktorėmis, Danutė Kalinauskaitė ir Vitalija Maksvytė, tekstologas prof. dr. Paulius V. Subačius, sociolingvistas doc. dr. Giedrius Tamaševičius, menininkė Agnė Jokšė, VKI viršininkas dr. Audrius Valotka ir kiti.
„Vis daugiau leidyklų ir autorių pradeda kalbėti apie skirtingus redagavimo lygmenis, redaktoriaus darbo vertę ir perspektyvas, tad metas atsirasti viešai platformai, teksto redagavimo konferencijai, kuri sujungtų skirtingus teksto matymo kampus į kokybišką pokalbį“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Konferencijos REDA programą kuruoja leidėja Ūla Ambrasaitė, redaktorė Aira Niauronytė ir rašytoja Gabija Grušaitė, organizuoja leidykla „Lapas“ ir VšĮ „Open Books“.
