M.Kundera buvo giriamas dėl stilingo temų ir personažų, plūduriuojančių tarp kasdienės tikrovės ir idėjų pasaulio, narpliojimą.
M.Kundera gimė Brno, bet 1975 metais emigravo į Prancūziją po to, kai sulaukė atstūmimo dėl 1968 metų sovietų invazijos į Čekoslovakiją kritikos.
Į lietuvių kalbą išverstos šios M.Kunderos knygos: „Nepakeliama būties lengvybė“, „Nereikšmingumo šventė“, „Pokštas“, „Gyvenimas yra kitur“, „Juokingos meilės“, „Nemirtingumas“, „Juoko ir užmaršties knyga“, „Nežinomybė“, „Tapatumas“, „Lėtumas“, „Atsisveikinimo valsas“.
M.Kundera augo inteligentų šeimoje, jo tėvas Ludvikas Kundera (1891–1971) buvo žymus čekų muzikologas ir pianistas, kompozitoriaus Leošo Janačeko mokinys. Ludvikas Kundera dėstė Brno universitete, buvo Brno muzikos akademijos vadovas (1984–1961). Nuo pat vaikystės M.Kundera padedamas tėvo mokėsi skambinti pianinu.
M.Kundera pirmus eilėraščius sukūrė dar besimokydamas vidurinėje mokykloje. Po Antrojo pasaulinio karo rašytojas dirbo prekeiviu ir džiazo muzikantu. Vėliau įstojo į Prahos Karlo universitetą, kur studijavo muzikologiją, režisūrą ir literatūrą bei estetiką, tai turėjo daug įtakos jo kūrybai.
1948 m. M. Kundera, kaip ir daugelis to meto intelektualų, entuziastingai įstojo į komunistų partiją, tačiau vėliau, 1950 m. buvo išmestas iš jos, nuo 1956 m. iki 1970 m. vėl priimtas.
1952 m. M. Kundera baigė universitetą ir tapo Prahos Menų akademijos Filmų fakulteto asistentu, o vėliau profesoriumi. Rašytojas ten dėstė pasaulio literatūrą. Tuo metu parašėdaug eilėraščių, esė ir dramų. Prisijungė prie literatūrinių žurnalų „Literarni Noviny“ ir „Listy“ redakcijų.
Šeštąjį dešimtmetį M.Kundera dirbo vertėju, taip pat rašė esė ir dramas teatrui. Po 1968 m. sovietų invazijos, balandžio 21 d. M. Kundera neteko dėstytojo darbo, jo knygos buvo uždraustos visoje šalyje, nes rašytojas priklausė Prahos pavasario pasipriešinimo judėjimui. 1970 m. rašytojui uždrausta leisti knygas.
1975 m. M.Kundera tapo profesoriumi Reno universitete (Prancūzija). 1979 m. dėl knygos „Juoko ir užmaršties knyga“ neteko Čekoslovakijos pilietybės, o 1981 m. gavo Prancūzijos pilietybę. Rašytojo romanai buvo uždrausti ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Iki 1985 m. rašytojas interviu duodavo tik raštu.
Rašytojas su žmona ilgai gyveno Paryžiuje.
Pirmoji rašytojo knyga buvo išleista 1953 m. Rašytojas pripažinimą pelnė ne poezijos rinktinėmis, kurias buvo išleidęs anksčiau, bet trumpų istorijų rinkiniu, kuris buvo pavadintas „Juokingos meilės“ (parašytas 1958 m. – 1968 m.).
Rašytojo pirmasis romanas „Pokštas“ (1967 m.) pasakoja apie stalinizmą.
Romanas „Gyvenimas yra kitur“ buvo išleistas 1973 m. Paryžiuje.
1986 metais M. Kundera išleido pirmą knygą prancūzų kalba – „L’Art du Roman“ (“Romano menas“).
1984 m. išleido romaną „Nepakeliama būties lengvybė“, laikomą jo garsiausiu darbu. Knygoje gilinamasi į čekų kilmės porelės gyvenimą, iškylančius sunkumus tuometinėje sovietinėje valstybėje. 1988 m. amerikiečių režisierius Philipas Kaufmanas pastatė filmą pagal šią knygą.
1990 m. autorius išleido knygą „Nemirtingumas“, kuri laikoma labiau kosmopolitiška nei prieš tai jo buvusios knygos. Knygoje daugiau vietos suteikiama filosofinėms, o ne politinėms temoms, kas pasikartoja jo vėliau išleistose knygose.
