Neringa, kurioje nėra ir dviejų tūkstančių nuolatinių gyventojų, o taip pat ir savosios periodikos, subrandino dvasios fenomeną – kultūros ir meno almanachą „Dorę“. Kasmet pasirodantis leidinys – lyg spindulys, nutvieskiantis šį nuostabaus grožio gamtos kampelį, teikiantis vilčių, kad naujosos kartos neringiškiai, atsispyrę į krašto praeitį, žvelgdami į ateitį, nebus, kaip senieji Kuršių nerijos žvejai, užpustyti istorijos smėlynų.
Padėka leidinio draugams
Per trylika metų išplukdyti į gyvenimą dešimt stipriu turiniu pakrautų „Dorių“ – nemenkas iššūkis visai komandai, ypač šio almanacho redaktorei ir sudarytojai Raimondai Ravaitytei-Mejer. Ši žurnalistė, jausdama Neringos pulsą, vairuoja leidinį taip, kad jis neužšoktų ant seklumos – būtų įdomus ne tik neringiškiams, bet ir visiems Kuršių nerijos mylėtojams, džiugintų patraukliu dizainu.
Iš Preilos žvejų gyvenvietės kilęs Neringos meras Darius Jasaitis prisipažino, kad jam Kuršių marios be kurėnų ir vėtrungių plazdėjimo – kaip žmogus be sielos. Sparnuoti kurorto vadovo žodžiai tiktų ir literatūrinei „Dorei“. Bibliotekos salėje susirinkę skaitytojai toje pačioje Preiloje įsikūrusią kolegę R.Ravaitytę-Mejer, visus almanacho bičiulius sveikino su gražiu gimtadieniu.
„Temų dar niekada nepristigo – trūksta rašančių žmonių. Todėl į kultūros vandenis išlydėdama dešimtąjį leidinį, pirmiausiai galvoju apie talkininkus, bičiulius, be kurių palaikymo niekada nebūčiau stojusi prie vairo“, – pristatydama jubiliejinį numerį kalbėjo „Dorės“ kapitonė R.Ravaitytė-Mejer.
Išvertė Liudviko Rėzos eiles
Įdomių publikacijų nestinga ir naujausioje „Dorėje“. Neringos garbės pilietė, istorikė Nijolė Strakauskaitė, prisimindama garsaus, kažkada ir Klaipėdoje dirbusio tarpukario Lietuvos žurnalisto Juozo Pronskaus knygos „Lietuvos Sachara. Kuršių Užmaris“ šimtmetį, pasakoja, kaip buvo kuriama Kuršių nerijos legenda. Vertas dėmesio jos pokalbis su publiciste Kristina Sprindžiūnaite.
Pristatomas pirmasis Tarptautinio vertėjų ir rašytojų centro Nidoje rezidentas poetas Antanas A. Jonynas ir jo kapitalinis darbas – tik dabar pirmą kartą į lietuvių kalbą išversta ir išleista Martyno Liudviko Rėzos vokiškosios poezijos rinktinė „Prutena“. Muziejininkė Edita Anglickaitė-Beržinskienė nušviečia Kuršių nerijos istorijos muziejaus naujosios ekspozicijos kūrimo filosofiją.
Vienas iš M.L. Rėzos kultūros ir meno centro Juodkrantėje sumanytojų kultūrologas Vytautas Balčiūnas „Dorėje“ atskleidžia, kaip iš tikrųjų skynėsi kelią į gyvenimą dar vieno ryškaus Neringos kultūros židinio idėja, pristatomi iš smėliu išpustyto Karvaičių kaimo kilusio Rytprūsių šviesuolio M.L. Rėzos vardu pavadintos Neringos savivaldybės įsteigtos kultūros ir meno premijos laureatai.
Nidos švyturys vėl mirksi
Žurnalistė Jūratė Mičiulienė pasakoja apie Neringos naujakurių vilniečių Dominyko Chlebinsko ir Ingos Gaižauskaitės pastangas išgelbėti nuo sunykimo kažkada „Juodkrantės karūna“ vadintą senąją vilą „Loebel“, prisimena kitą vilnietį, inžinierių Tomą Jačionį, vėl įžiebusį šviesą hidrografų apleisto Nidos švyturio bokšte – jis atkūrė čia veikusią unikalią besisukančių krištolinių Frenelio lešių optikos sistemą.
Skaitytojus sudomins „Dorės“ talkininkės Jolantos Juškevičienės pokalbis su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos kultūrologe, knygos „Užpustyti Kuršių nerijos kaimai“ autore Renata Kilinskaite. Tarpukariu Nidoje vasarojusio Nobelio premijos laureato Thomo Manno kultūros centro vadovė Lina Motuzienė prisimena šio šios kultūros institucijos ištakas ir veiklą.
Kuršių nerijos praeitį primena anksčiau niekur nepublikuotos Vytauto Daraškevičiaus fotografijos, kuriose užfiksuota daugelio Anapiln jau iškeliavusių Preilos žvejų kasdienybė gūdžiu sovietmečiu, kraštovaizdžiai, kiti vaizdai.
Kultūros šviesuolių galerija
„Dorės“ rubrikoje „Kultūros šviesuoliai“ nušvinta iš Veliuonos kilusi bibliotekininkė Dalia Greičiutė, kurios karjera Neringoje trunka jau 40 metų. Prisiminimų skiltyje – trumpi, bet iškalbingi rašytojo Jono Mačiukevičiaus pasakojimai apie viešnages Urbo kalne. Tai paskutinieji jo tekstai.
Pristatomi naujausi leidiniai apie Kuršių neriją, iš Neringos kilusių rašytojų kūryba, Daivos Molytės-Lukauskienės, Janinos Žvaginienės eilėraščiai, jų dailės kūriniai.
Almanache prisimintas ir šviesaus atminimo neringiškis, tautodailininkas Eduardas Jonušas, savo kūriniais išpuošęs pusiasalį. Meistras prie kelis dešimtmečius pirmasis atsigręžė į sunykusį medinį Kuršmarių laivybos paveldą – autentiškai atkūrė kuršių žvejų burvaltę.
Neringos garbės piliečio E. Jonušas pastatytas kurėnas „Kuršis“ teberaižo marias. Atsirado ir pasekėjų – dabar vidaus vandenyse plaukioja apie dešimt atkurtų burlaivių, jie netgi lenktyniauja regatoje „Burpilis“.
