Aiškinimasis
„Viso to anuomet nežinojau. Kai tik atvykau, naujų žodžių buvo tiek daug, per daug, jų išmokti reikėjo begalę, vėl pradėti nuo A raidės. Šitas miestas tylėjo visai netrokšdamas manęs užkalbinti, tad turėjau prabilti pirma, apipinti jį istorijomis, ištraukti jas iš betoninių gatvių labirintų, nubraukti nuo jų asfalto dulkių sluoksnį... Anuomet tikėjau lengvai prisijaukinsianti šį miestą, nežinodama, kad jis it kurčias šuo neatsilieps šaukiamas vardu“, – taip romane „Anglų kalbos žodynas“ („Alma littera“) apie Sidnėjų rašo Akvilina Cicėnaitė.
„Anglų kalbos žodynas“ – aštuntoji iki šiol daugiausia paaugliams rašiusios A.Cicėnaitės knyga, jau kurį laiką neiškrintanti iš perkamiausių knygų dešimtukų. Smagiausia, kad tai išties geras romanas, kurį ne gėda būtų pavadinti net geriausiu pastarųjų metų grožiniu kūriniu. Šis Australijoje gyvenančios rašytojos romanas – savotiškas bandymas išversti neišverčiamus žodžius, susikurti žodyną, grįžti namo iš žemyno uždarytomis sienomis. Tai itin asmeniškas, gana poetiškas, palyginti drąsus, aštrus ir tiesus pasakojimas apie tai, ką reiškia būti žmogumi – moterimi, partnere, drauge – šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame vienu metu egzistuoja ir vidinės, ir išorinės sienos, tačiau mes sugebame gyventi taip, lyg jų nebūtų.
„Knyga prasidėjo nuo pavadinimo „Anglų kalbos žodynas“. Supratau, kad noriu rašyti apie neišverčiamumą, tai, ką taip sunku išversti, kas lieka tarp žodžių, eilučių, sakinių. Apie tai, kad kartais mes mėginame kalbėtis, tačiau nesusikalbame, ypač atsidūrę tarp skirtingų kalbų, skirtingų kultūrų. Mano rašymas prasidėjo iš nuotrupų, fragmentų, mažų istorijų. Tik vėliau, po metų, sugalvojau knygos veikėjų kelionę iš Sidnėjaus. Tai buvo iššūkis – užkloti vieną struktūros sluoksnį ant kito, kad jie gražiai, organiškai susijungtų“, – tarsi filmo „Pasiklydę vertime“ herojė savo romano atsiradimo istoriją papasakojo A.Cicėnaitė.
Aiškinimas
Ar kultūros istorikas Eimantas Gudas, prieš parašydamas knygą „Mėlynas kraujas“ („Alma littera“), viską žinojo apie garsiausias Lietuvos didikų gimines? Perskaičius knygą gali pasirodyti, kad taip, viską. Bet galima lažintis, kad jis iki šiol daug ko nežino, taupo nežinojimą kitoms knygoms.
„Mėlynas kraujas“ – sėkminga projektinė knyga. Leidyklos pageidavimu E.Gudas ir ekskursijų gidas Donatas Jokūbaitis parašė išties gyvą knygą apie Radvilas, Chodkevičius, Sapiegas, Pacus ir Tiškevičius. Ir tai padarė taip išradingai, kad knyga šovė į perkamiausių negrožinių leidinių dešimtukų viršūnę ir juose, tuose dešimtukuose, įsitvirtino ilgam. „Mėlyno kraujo“ skaitytojus, matyt, papirko gyvas pasakojimas, kurį užrašė žurnalistė Žilvinė Petrauskaitė, smagios istorinės detalės, unikalios istoriniuose šaltiniuose rastos tuomečio gyvenimo smulkmenos, galybė senovinių iliustracijų.
Ar ne smalsu sužinoti, kuriam iš Radvilų savo laiškus Prancūzijos karalius Liudvikas XIII pradėdavo kreipiniu „pusbroli“? Kuris iš Chodkevičių laiške žmonai guodėsi: „Prisidariau gėdos valdovo puotoje. Išgėręs trenkiau taurę sau į galvą“? Kuris Lietuvos ir Lenkijos valdovas suėdė Pacų giminę, o kuris iš Sapiegų giminės freskoje „Šv.Kazimiero karsto atidengimas“ Vilniaus arkikatedroje vaizduojamas dar negimęs? Ir kodėl tarpukario Lietuvai nereikėjo Tiškevičių ar kurių kitų aristokratų? „Penkios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės yra neatsiejama Europos elito epochos dalis“, – įsitikinęs E.Gudas.
„Radvilų giminei jaučiu didžiausią simpatiją, ši giminė tikrai žavinga, europinio lygmens ir kone visame pasaulyje žinoma. Kad ir kaip būtų gaila, jos išskirtinumo dažnas lietuvis tiesiog nesuvokia. Pasakysiu tiesiai – Lietuvos istorijos beveik nebūtų be Radvilų giminės. Kalbant rimčiau, ypač XVI–XVIII a. istorija būtų skurdi be Radvilų. Be Radvilų Lietuva netektų didelės dalies savo pasaulinio žinomumo, ypač praeityje, nes dabar pasaulis Radvilas labiau sieja su Lenkija. Sunku ir išvardyti, kiek netektume neturėdami Radvilų. Jie Lietuvos istorijoje tik nedaug mažiau svarbūs nei visi didieji kunigaikščiai kartu sudėjus“, – viename interviu aiškino E.Gudas, savo nežinojimą sugebėjęs paversti ne tik žinojimu, bet ir galia viską išaiškinti skaitytojams.
