„Česlovas Juršėnas mūsų krašte gimė, mokėsi, sparnus užsiaugino ir garsina Ignaliną po šiai dienai...“,– pradėdama renginį sakė bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė. Ignaliniečiai gerbia savo žymų kraštietį, vertina jo darbus ir asmenybę, politiko veiklą, kuria nė karto neteko nusivilti. Tai rodė ir pilnutėlė salė į renginį atėjusių. Apie savo bičiulį pasakojo kartu su juo atvykęs signataras Justas Paleckis. Jis pastebėjo, kad knygoje liejasi ne tik įdomaus gyvenimo pasakojimai, iliustruoti nuotraukomis, bet ir sudėta pora dešimčių karikatūrų, kurios puikiai atskleidžia pajuokauti mėgstantį ir humorą suprantantį žmogų. Svečias priminė draugo gyvenimo moto: „Ką darai, daryk ne tik gerai, bet labai gerai“.
Pats Česlovas Juršėnas labai šiltai dėkojo ignaliniečiams, jį visada palaikantiems, prisimenantiems, daug metų už jį balsavusiems. „Seimuos dirbau beveik 23 metus. Paskui nusprendžiau, kad geriau išeiti iškėlus nosį, nei kojomis į priekį...“– ir juokavo, ir rimtai kalbėjo. O tų juokingų situacijų tarybiniais laikais, kaip pasakota ir knygoje aprašyta, tikrai netrūko. Didelės karjeros tuomet nepadarė, nes, sako, negėrė ir nemedžiojo, sau leisdavo kokia nors proga tik taurę raudono vyno. O koks sąmyšis kartą kilo viename pasibuvime, kai niekas negalėjo suprasti, kodėl gi jaunas vyras vis atsisako degtinės. Karjera atėjo vėliau. „Man parlamentinis darbas buvo įdomus, aš puikiai žinojau, kaip ir kas turi vykti. Nors ne viskas paprastai ėjosi nei Aukščiausioje taryboje, nei vėlesniuose Seimuose“,– pasakojo Č. Juršėnas. Per tuos metus būta visko – ne tik dukart buvo nublokšti akiniai, teko atlaikyti ir dilgėles, ir spygliuotą vielą, grasinimus ir net sprogimą.
Atsakydamas į klausimus, prisiminė, kaip tėvai, ypač mama, norėjo, kad jų Česiukas kunigu taptų. O ir jis pats religinių tiesų mokymusi buvo susidomėjęs. Tuomet berniukui atrodė, kad kunigavimas – visai neblogas užsiėmimas ir jis galėtų puikius pamokslus sakyti. Paskui apie kunigus, religiją pakeitė nuomonę ir save laisvamaniu pristatydavo. Tačiau krikščioniškas požiūris į kitą žmogų, širdies gerumas jam įgimtas – studijų laikais tapo geruoju vedliu savo aklam kambariokui, o vėliau darbe ar politikoje konkuruodamas, rinkimuose dalyvaudamas niekada nebuvo linkęs peikti ar žeminti kito žmogaus. Pasakota ir apie knygas, kurios Č. Juršėnui visada buvę svarbiausias pirkinys ar dovana. Kai tarybiniais laikais išvažiavę užsienin visi bėgdavo į drabužių, batų parduotuves, jis ieškodavo knygyno.
Įspūdžiais apie knygą „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“ dalijęsis Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narys Vilius Cibulskas sakė, kad jos turinys visiškai atitinka pavadinimą ir knygą tikrai verta skaityti, nes tai ne šiaip prisiminimai, o enciklopedinio pobūdžio biografija, atskleidžianti ir autoriaus gyvenimą, ir Lietuvos istorinius vaizdus bei žinomų asmenybių paveikslus. Knygoje pasakojama, kaip tuo metu gyveno žmonės, kaip veikė sistema. Pateikiama daug vertingos informacijos apie Česlovui Juršėnui itin svarbų Atgimimo laiką.
Knygos autorių sveikino ir gražiu pristatymu džiaugėsi vienas pirmųjų knygą dovanų Seime gavęs meras Laimutis Ragaišis. Pastebėta, kad kiekvienas kraštiečio atvykimas, kiekvienas jo pasisakymas yra labai ypatingas. Meras dėkojo už aukštosios politikos, etikos, takto ir diplomatijos pamokas. Įdomius pasakojimus, prisiminimus papuošė Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos auklėtinio Žymanto Ivanausko muzika ir didžiasalietės Valentinos Sinkevič širdingos dainos. Renginio pabaigoje direktorė Loreta Aleknienė garbiam kraštiečiui dėkojo už puikų renginio laiką, meilę Ignalinai ir bibliotekai vis dovanojamas knygas. Ji svečiui dovanojo gimtinės kvapą bijūnų puokštėje ir gimtinės skonį – iš jos pievų suneštame meduje.
Turtinga ir prasminga Ignalinos ir Švenčionių garbės piliečio veiklos istorija. Č. Juršėnas gimė 1938 m. gegužės 18 d. Ignalinos rajono Panižiškės kaime. 1955 m. aukso medaliu baigė Ignalinos vidurinę mokyklą, 1960 m. – Vilniaus universitetą, įgijo žurnalisto specialybę. 1973 m. Leningrade baigė aukštąją partinę mokyklą. Dirbo „Tiesos“ redakcijoje, vėliau apžvalgininku, televizijos Informacijos redakcijos vyriausiuoju redaktoriumi, Spaudos, televizijos ir radijo sektoriaus vedėju, LKP Centro komiteto instruktoriumi. 1975–1978 metais buvo LTSR Ministrų Tarybos Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1978–1983 metais vadovavo „Vakarinių naujienų“ redakcijai. 1988 m. tapo Televizijos ir radijo komiteto kolegijos nariu, politikos apžvalgininku, vedė LTV „Atgimimo bangos“ ir kitas populiarias laidas. 1989–1990 metais dirbo Vyriausybės spaudos atstovu. Dar iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo Č. Juršėnas vedė laidas apie pasaulio politinius įvykius, kuriose pateikdavo drąsias ir tuomet neįprastas įžvalgas. 1990-aisiais buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos tapo Nepriklausomybės Akto signataru. 1992–2012 m. buvo Seimo narys, 1992–1996 m. ir 2008 m. vykdė Seimo Pirmininko pareigas, 2000–2004 m., 2004–2008 m. ir 2008–2012 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotojas.
