Gegužės 31 d. Helsinkio universiteto Aleksanteri instituto salėje „SKS:n juhlasali“ įvyko knygos „Vilniaus pokeris“ pristatymas ir diskusija, kurioje dalyvavo žinoma literatūrologė, R. Gavelio kūrybos tyrinėtoja Jūratė Čerškutė ir viena iš romano vertėjų į suomių kalbą U. Liepuoniūtė. Diskusiją moderavo suomių žurnalistas Juho Pitkänenas. Birželio 1 d. populiarioje Helsinkio knygyno literatūros scenoje „Rosebud Sivullinen“ įvyko knygos pristatymas, ten J. Čerškutę kalbino visame pasaulyje žinoma suomių rašytoja Sofi Oksanen.
Renginių programą užbaigė „Vilniaus pokerio“ pristatymas birželio 2 d. Helsinkio centrinėje bibliotekoje „Oodi“, išsiskiriančioje įspūdinga architektūra. Diskusijoje „Vilniaus pokeris“. Kai realizmo nepakanka“ literatūrologę J. Čerškutę kalbino knygos vertėja U. Liepuoniūtė.
R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ yra lietuvių literatūros šedevras, pirmąkart išleistas praėjus vos kelioms savaitėms po Berlyno sienos griuvimo. Romane R. Gavelis atvirai kritikavo totalitarinę sistemą ir Sovietų Sąjungą, kartu griaudamas visus lietuvių literatūroje nusistovėjusius standartus.
Romanas pamažu išauga į postmodernią, intelektualią, kiek psichodelinę fantasmagoriją apie sovietmečio paranoją, kartos tapatybės traumas, sistemos absurdą, paralelines realybes ir neviltį. Romano siužetas pinamas aplink pagrindinio veikėjo Vytauto Vargalio gyvenimo ir meilės istoriją aštuntojo dešimtmečio sovietinėje Lietuvoje, neaplenkiant prisiminimų apie lageryje praleistus metus. Galiausiai visus ir viską apgaubia amžinasis Vilnius, gražus, bet sužeistas legendų kupinas miestas.
„Vilniaus pokeris“ suomių skaitytojui atnešė ne tik puikų romaną, bet ir lietuvių literatūrą apskritai. Pats apie knygą pirmą kartą išgirdau prieš kelerius metus, vėlyvą vakarą bare, per Londono knygų mugę. Ugninga kalba, kuria romanas buvo pristatytas, padarė didžiulį įspūdį, tad nusprendžiau įsigyti knygos leidybos teises. Vis dėlto visa jėga Ričardo Gavelio šedevras man atsivėrė perskaičius suomišką vertimą. Romano politiškumas ir siautulys, estetika ir kalbinis virtuoziškumas pribloškia“, – susižavėjimo neslepia „Vilniaus pokerio“ suomių kalba leidėjas Touko Siltala.
„Vilniaus pokeris“ yra iškilus nesenstančio meno kūrinio pavyzdys. Todėl jis ir vėl aktualus, deja, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. R. Gavelis totalitarinio režimo gyvenimą ir realijas aprašo visuotinai atpažįstamai. Skaitydama romaną net pagalvojau apie šiuolaikinę Kiniją su jos sekimo aparatais. Taip pat manau, jog „Vilniaus pokeris“ suteiks naują, kitokį požiūrį į Gulago literatūrą, kurią Suomijoje daugiausia sudaro memuarai ar memuariniai romanai. Tikiuosi, kad šis puikus meno kūrinys atvers kelią kitiems lietuvių literatūros vertimams į suomių kalbą”, – mintimis po knygos pristatymo dalijosi viena žinomiausių pasaulyje suomių rašytojų Sofi Oksanen, dalyvavusi pokalbyje apie „Vilniaus pokerį“.
Pirmasis „Vilniaus pokerio“ leidimas buvo išparduotas per savaitę, o po romaną itin liaupsinančios apžvalgos didžiausiame Suomijos dienraštyje „Helsingin Sanomat“ knyga pora savaičių buvo labiausiai ieškomas grožinės literatūros kūrinys Helsinkio bibliotekose. Jau ir antrasis knygos leidimas išparduotas, spausdinamas trečiasis leidimas, tad knygos sėkmės istorija tęsiasi. Knygos populiarumas akivaizdus ir per susidariusias skaitytojų eiles Helsinkio bibliotekose – žmonės kantriai laukia, kada galės gauti R. Gavelio romaną. Helsinkis turi puikiai išvystytą bibliotekų tinklą HELMET, kuris yra įsigijęs 80 „Vilniaus pokerio“ egzempliorių. Šiuo metu per 600 skaitytojų yra rezervavę šią knygą ir kantriai laukia savo eilės. Šis laukiančiųjų skaičius nemažėja jau nuo pat knygos pasirodymo.
Žymus literatūros kritikas Toni Jerrmanas pagrindiniame Suomijos dienraštyje „Helsingin Sanomat“ rašė: „Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ – stulbinamas šedevras, postmodernios lietuvių literatūros klasika. (...) Romanas aprėpia įvairius lygmenis ir idėjas, tad kūrinį galima pelnytai vadinti literatūriniu gausybės ragu. (...) Gavelio pasakojimas persmelktas siautulio ir įniršio, jame nė vieno nebus pasigailėta. Autoriaus kaleidoskopas išsuka galingas, jausmus įaudrinančias vizijas, kurios smegenų žievėje palieka neišdildomą pėdsaką. Tai – tikrasis geros literatūros požymis.“
„Nesu grožinėje literatūroje aptikęs aršesnės, įnirtingesnės totalitarinės sistemos kritikos nei Ričardo Gavelio romanas. (...) Absoliučiai iškreipto pasaulio neįmanoma pavaizduoti klasikinio realizmo rėmuose, taigi Gavelis neria už jo ribų. „Vilniaus pokeriui“ nepakanka parodyti, kaip sistema veikia iš išorės; romanas apibūdina, kaip ji kamuoja žmogų iš vidaus, proto ir dvasios lygmeniu. „Vilniaus pokeris“ – tai vešlus, raizgus labirintas, prozos mozaika. (...) Viena esminių „Vilniaus pokerio“ idėjų – parodyti, kaip kalbos priemonėmis galima klaidinti ir paskatinti žmones beprotiškiems poelgiams. (...) Tam tikra prasme romano pasaulis apgaudinėja ir klampina lygiai kaip ir sovietinė sistema. Beveik 600 puslapių apimties „Vilniaus pokerį“ galima būtų apibūdinti kaip Thomas Pynchono romano „Žemės traukos vaivorykštė“ (Gravity’s Rainbow, 1973) brolį iš Rytų Europos. (...) Vienas „Pokerio“ nuopelnų – tai, jog jis skatina naujai pažvelgti ir į vakarinėje geležinės uždangos pusėje išleistą, kritiškai į visuomenę žvelgiančią literatūrą”, – recenzijoje rašo literatūros kritikas Tommis Melenderis Suomijos savaitraštyje „Suomen kuvalehti“.
R. Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ yra apskritai tik antras lietuvių autorių kūrinys, išverstas į suomių kalbą. Išleisti užsienio rašytojo – ir dargi iš mažos šalies – kūrinį Suomijoje nėra paprasta. Šalis nedidelė, tačiau įvairūs kultūros fondai stipriai remia vietinių rašytojų kūrybą, tad užsienio literatūrai telieka minimali rinkos dalis – ir ją daugiausia užpildo anglakalbių arba Šiaurės šalių kūrėjų knygos. Todėl, pasak knygos vertėjos, įsiūlyti knygas Suomijos leidėjams yra gana sunku ir užtrunka itin ilgai.
„Manau, kad tai reikšmingas įvykis abiejų šalių kultūroms. Lietuvai tai – naujas žingsnis įtvirtinant savo kultūrinį statusą, parodant, kad šalies literatūra ir menas yra įdomūs, kokybiški, daugiasluoksniai, aktualūs ir įkvepiantys diskusiją ne tik vietiniu, bet ir europiniu mastu, ir ypač – Baltijos jūros regione. Suomijai „Vilniaus pokeris“ – ne tik didelis žingsnis skatinant mažųjų šalių literatūros vertimus, bet ir permąstant savo santykį su didžiąja kaimyne. Manau, kad šis romanas suomių skaitytojui bus tarsi kibiras šalto vandens – priminimas apie tai, kiek mažai suomiai žino apie kaimynų istoriją ir kaip ilgai puoselėjo tam tikrą savo kultūrinį burbulą“, – dėsto knygos „Vilniaus pokeris“ vertėja į suomių kalbą U. Liepuoniūtė.
„Visi trys susitikimai su suomių skaitytojais skirtingais rakursais parodė, kaip dabar, XXI amžiuje, galima, o gal net ir reiktų perskaityti Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“. Regis, kad suomiškas romano vertimas, pasirodęs pernai rudenį, visai kaip ir pirmasis romano leidimas 1989 metų lapkritį, vėl pataikė į politinių įvykių ir tektoninių lūžių verpetus – šiuokart tai ne Berlyno sienos griuvimas ir Sovietų Sąjungos byrėjimas, o Rusijos karas Ukrainoje ir Suomijos narystė NATO. Turiu prisipažinti, kad, po šitiek metų ir kartų „Vilniaus pokerio“ skaitymo, Helsinkyje gavau naujų nuorodų, kaip būtų galima interpretuoti vieną ar kitą Gavelio sukurtą įsimintiną metaforą ar kaip permąstyti jo sukurtą sistemos kritiką”, – įžvalgomis dalijasi R. Gavelio kūrybos ekspertė, literatūrologė J. Čerškutė.
Literatūros renginių programa „Vilniaus pokeris“ Helsinkyje surengta bendradarbiaujant suomių leidyklai „Siltala“, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Švedijoje, Suomijai ir Danijai Lianai Ruokytei-Jonsson, Helsinkio centrinei bibliotekai „Oodi“, Suomijos knygynui „Rosebud Sivullinen“ bei Helsinkio universiteto Aleksanteri instituto studentų organizacijai „Sasha ry“. Šį projektą, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti, ir knygos „Vilniaus pokeris“ vertimą į suomių kalbą parėmė Lietuvos kultūros institutas.
