Anksčiau išleistos keturios serijos knygos: „Kalkutos detektyvas“, „Neišvengiamas blogis“, „Dūmai ir pelenai“ ir „Mirtis Rytuose“, bet pažintį su nepamirštamu detektyvų duetu Semu Vindemu ir seržantu Banerdžiu galima pradėti ir nuo naujausios knygos. Kur slypi šios detektyvų serijos fenomenas?
„Žmonių šešėliai“ – įtarimai pačiam tyrėjui
Tvankios Indijos naktys, svaiginančios praėjusio amžiaus dienos, jausmai, aistros ir žudiko paieškos – visa tai naujausiame lietuviškai išleistame A. Mukherjee detektyve „Žmonių šešėliai“. Hinduistų teologas randamas nužudytas, o visus nusikaltimo įkalčius turėjusi sunaikinti liepsna veda prie paties seržanto Banerdžio. Jo migloti pasakojimai iš žmogžudystės vietos kelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.
Šis mįslingas nusikaltimas miesto gyventojus stumia prie religinio karo slenksčio. Siekdamas pateisinti savo gerą vardą seržantas Banerdžis kartu su Semu Vindemu leidžiasi į klampias tiesos paieškas maišto nuotaikų persmelktoje Kalkutoje ir šurmuliuojančiame Mumbajuje. O kartu jų tikslas – apsaugoti miesto gyventojus nuo masinio kraujo praliejimo.
Susitinka skirtingi pasauliai
A. Mukherjee „Kalkutos detektyvų“ serijoje sujungia tai, kas svarbu jo paties gyvenime – skirtingus pasaulius. Škotijoje užaugusio rašytojo tėvai kilę iš Indijos, tad A. Mukherjee tapatybė formavosi tarp skirtingų kultūrų. Puikiai pažinodamas šiuos skirtingus pasaulius rašytojas juos meistriškai sujungia į sodrų pasakojimą. „Kalkutos detektyvo“ serijos knygas į lietuvių kalbą vertusi Rasa Drazdauskienė sako, kad „Mukherjee skaitytojai gauna ir puikų, intriguojantį britišką detektyvo pasakojimą, kuriam pasaulyje mažai kas prilygs, ir kartu – tokias detales ir tokį aplinkos išmanymą, kokį retai galėtum sutikti už Indijos ribų. Tokio išmanymo pašalinis žmogus nelabai galėtų turėti.“
Dar įdomiau, kad A. Mukherjee savo serijai pasirenka unikalų laiką – XX a. pradžios Indiją, kai imperija jau pradeda griūti ir tik laiko klausimas, kada britai pasitrauks iš Indijos. Detektyvui ypač palanki tokia situacija, kai viena tvarka baigiasi, o kita tik pradeda kurtis ir nežinia, kas laukia. Įtampa jau savaime užprogramuota ir rašytojas turi progą veikėjus panardinti į tokias situacijas, kuriose jie šiaip neatsidurtų. „Net jeigu kolonijinė istorija jums atrodo tolima ir neįdomi, kviečiu atsiversti knygas, nes kalbu apie pasaulio laikinumą. Tai, kas atrodo neginčijama ir įsitvirtinę visiems laikams, staiga ima griūti ir suvoki, kad niekas nėra savaime suprantama ir nepajudinama“, – pasakoja A. Mukherjee.
Duonos ir žaidimų
Detektyvo žanrą kalbėti apie praeitį, svarbius istorinius, kultūrinius ir socialinius dalykus A. Mukherjee renkasi labai apgalvotai. „Noriu, kad žmonės skaitytų apie svarbius dalykus, tad nerašau istorinės knygos, o imuosi detektyvo. Tyrinėju istorinį etapą, kurio nesuprantame arba sąmoningai renkamės nesuprasti, o detektyvo žanras tam puikiausiai tinka. Be to, detektyvuose pagrindiniai veikėjai dažnai gali tai, ko negali kitų knygų personažai. Detektyvui prieinami visi visuomenės sluoksniai – jis gali turėti reikalų ir su princais, ir su prostitutėmis, ir su bet kokio kito sluoksnio atstovais, todėl jo lūpomis puikiai pavyksta išsakyti socialinę kritiką“, – pasakoja A. Mukherjee.
Tarkim, pirma knyga „Kalkutos detektyvas“ nukelia į 1919 metus, kai vyko kruviniausios žudynės Indijos istorijoje. Tačiau kol žudynės vyksta Amritsaro mieste, knygos siužetas rutuliojamas Kalkutoje. Istorija visai čia pat, ji puikiai matoma ir visgi ji – ne pats siužetas. Rašytojas pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą – rimtus dalykus suderinti su pramoga, ir atskleidžia, pavadinkime, formulę, kuria vadovaujasi rašydamas. „Pramogos ir politinio ar kitokio sąmoningumo santykis kūrinyje turėtų sudaryti atitinkamai 90 ir 10 procentų. Ir man pačiam toks rašymas suteikia malonumą. Jei norėčiau tik perduoti tam tikrą politinę idėją, nueičiau į Haid Parką ir šūkaučiau per megafoną. Daug labiau noriu suteikti skaitytojams pramogą.“ Brito ir indo tandemas
Skirtingus pasaulius „Kalkutos detektyvo“ serijoje sujungia ir personažai iš skirtingų pasaulio pusių, be galo įdomus tyrėjų duetas – britas ir indas. Kartu šis duetas sukuria klasikinę detektyvo situaciją, kurioje veikia įvairių gyvenimo patirčių traumuotas Pirmojo pasaulinio karo veteranas Semas Vindemas, kuris, be kita ko, dar ir opijaus vartotojas. Jo porininkas irgi išskirtinis personažas – vietinis policininkas, priklausantis aukščiausiai indų visuomenės kastai, bet pasirinkęs valstybės tarnybą, nes nori – britams pagaliau pasišalinus – kurti naują demokratinę Indiją.
Vertėja R. Drazdauskienė yra taikliai palyginusi, kad šie du veikėjai atspindi paties A. Mukherjee tapatybę. Ir pats autorius pripažįsta, kad į šiuos personažus sudėjo ir šiek tiek savęs. „Aštri ironija padeda Vindemui ištverti jį supančius įvykius ir būtent su tokiu kandžiu, juodu humoru išaugau aš pats. Vindemas įkūnija visus klausimus, veidmainystes ir skepticizmą, kurie lydi tarp dviejų kultūrų gyvenančius žmones. O Banerdžis perėmė mano optimizmą, tikėjimą, kad viskas gali pagerėti. Su metais manyje vis daugėja Vindemo ir vis mažėja Banerdžio, bet ką jau padarysi“, – pasakoja A. Mukherjee.
Romano vertas rašytojo gyvenimas
Iš Indijos kilę A. Mukherjee tėvai įdėjo daug pastangų, kad sukurtų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, tad gal todėl literatūrą mėgusiam Abhir pirmiausia buvo skiepijamas požiūris, kad jis turi susirasti „tikrą“ darbą. Tad daugiau nei 20 metų A. Mukherjee dirbo finansų srityje, o rašydavo į stalčių. Kol vieną kartą pamatęs leidyklos organizuojamą geriausio rankraščio konkursą išdrįso pateikti „Kalkutos detektyvo“ rankraštį. Ir taip prasidėjo mums jau žinoma rašytojo A. Mukherjee ir jo detektyvinės serijos istorija.
Tiesa, patirtys „Kalkutos detektyvo“ serijai kaupėsi nuo pat vaikystės, nes vasaromis visa rašytojo šeima vykdavo į tėvų gimtąją Kalkutą, o jau vėliau darbo reikalai A. Mukherjee vis nuvesdavo į Bombėjų. Rašytojas sako, kad be šios unikalios vietos patirties nebūtų ir detektyvų serijos. „Man nesvetima šios šalies kultūra, esu įpratęs ten būti ir iš to semiuosi įkvėpimo. Supratau, kad dalykai, kuriuos manai tikrai žinąs, iš tikrųjų yra tie, kuriuos suvoki klaidingai. Ypač klaidingą įspūdį gali susidaryti iš Bolivudo filmų. Tarkim, įsivaizdavau, kad Kalkutos žemė, purvas – raudonos spalvos, kaip ir visoje Indijoje, tačiau Kalkuta yra Gango upės deltoje, todėl jos purvas juodas. Manai, kad žinai tokius dalykus, bet iš tikrųjų klysti, todėl man svarbu pačiam atsidurti tose vietose, apie kurias rašau, ir patirti jas asmeniškai“, – pasakoja rašytojas A. Mukherjee, kurio knyga „Žmonių šešėliai“ ką tik pasirodė lietuviškai.
