„Kaip tapau rašytoju? – „Lietuvos rytui“ yra kalbėjęs M.Zingeris. – Skaitydavau romanus nuo šešerių-septynerių metų – tiek rusiškai, tiek lietuviškai. Kažkur savo bibliotekoje turiu didžiulį rusišką romaną apie karą, kurį man dėdė padovanojo, kai buvau šešerių. Kai buvau kokių dvylikos, veikiamas bulvarinių prieškario romanų ir nuotykių literatūros serijų, tikriausiai Jules'io Verne'o, prirašiau sąsiuvinį apie tai, kaip vienas jaunas aristokratas (būtinai turėjo būti toks „jaunas aristokratas“) keliauja garlaiviu gelbėti savo pusseserės į Pietų Afriką. Nuo ko ir kaip gelbėti, neatsimenu, bet prisimenu tokią kūrybinę užduotį: brėždamas laivo kelią pagal žemėlapį turėjau aprašyti Šiaurės jūrą, kurios niekada nemačiau, bet apie kurią skaičiau, kad ji audrota. Nusprendžiau vaizduoti visiškai kitaip – mano knygoje jūra bus neaprėpiamo dangaus ramus veidrodis. Triviali metafora mane tuomet nepaprastai nudžiugino – juk ėmiau ir parašiau priešingai nei buvau skaitęs. Tą tarpą skaičiau tėvams, atsispindėdamas trivarsčiame tėvų miegamojo veidrodyje, vadinamame „trium‘o“. Faktiškai šis trigubas atspindys ir galėtų būti mano kūrybinio kelio pradžia, jei rašyčiau atsiminimų knygą.
Rašyti pradėjau, manau, dėl to, kad negalėjau suvaldyti vaizduotės, nujaučiau galimą žodžio galią, tryškau gyvybinėmis jėgomis. Būti rašytoju reiškė būti visiškai laisvu žmogumi, kuriam niekas klasėje neskuta „grūšių“, pešdamas pakaušį, netgi daugiau – išplaukti Nemunu aplink pasaulį kokiais 1957-aisiais. Tuomet pradėjo grįžti į Lietuvą Argentinos ir Brazilijos lietuviai, besimokantys drauge su manimi, kurių pasakojimai ir vardai – Žoakinjo, Valdo, Antoniu – dirgino mano vaizduotę. Tai taip pat reiškė patikti kokiai nors B.Bružaitei, sėdinčiai gretimame suole, kuri per klasės išvyką visuomet kur nors pamiškėje prie laužo šaukdavo „Mergaitės, gaudykim Zingerį!“.
M.Zingeris tipa pat yra atskleidęs, kad rašydavo trumpais įrašais: „Daugiau laiko praleidžiu bandydamas įsivaizduoti, kas iš to išeis ir vis atrodo, kad nei velnio neišeis. Bet rašau, nes to įsakmiai reikalauja mano ego ir mirties baimė. Ir negirdžiu, nors užmušk, vedančios, rutuliojančios visą pasakojimą intonacijos. Ir vistiek žinau – knyga bus. Tokia, kokios troškau.“
Rašytojas, poetas, publicistas M.Zingeris gimė 1947 m. Prienuose. 1971 m. baigė žurnalistiką Vilniaus universitete. 1971–1976 m. dėstė filosofiją Kauno aukštosiose mokyklose. Atsisakęs stoti į komunistų partiją, buvo atleistas iš darbo ir pašalintas iš filosofijos aspirantūros.
1976–1987 m. buvo Lietuvos valstybinio istorijos muziejaus mokslinis sekretorius, 1987–1990 m. – LŽŪA Užsienio ryšių skyriaus viršininkas. 1989–1990 m. – Kauno žydų draugijos pirmininkas. 1990–1992 m. – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas ryšiams su užsieniu. 1991–1995 m. – „Šiaurės Atėnų“ savaitraščio eseistas, nuo 1990 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2005–2019 m. – Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius.
2013 m. M.Zingeris buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
M.Zingerio poezijoje (rinkiniai „Namas iš kedro“ 1984, „Vakaras vaikystėje“ 1989, „Šitiek saulėlydžių“ 1993) derinama lietuvių ir žydų kultūros, istorijos atmintis, ryšku platus literatūros, dailės kontekstas.
Parašė pjesę „Aplink fontaną, arba Mažasis Paryžius“ (pastatyta 1996), to paties pavadinimo romane (1998) per Kauno provincializmą atskleidžiama sovietinio laikotarpio esmė. Apsakymų rinkinyje „Iliuzionas“ (Vieno lito literatūrinė premija, 2000) ryški istorinės patirties refleksijų ir eseistinės stilistikos dermė. Dar parašė romanus „Grojimas dviese“ (2002), „Sezonas su šokėja“ (2005), „Rudens ir pavasario pasikalbėjimas“ (2009), „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ (2017, L. Dovydėno premija, 2018).
Į lietuvių kalbą išvertė A.Margalito knygą „Jeruzalės mitas“ (1993), J.B.Singerio apsakymų rinkinį „Kavinė Brodvėjuje“ (1997), R.M.Pirsigo romaną „Dzenas ir motociklo priežiūros menas“ (2006), J.Brodskio poezijos. Sudarė J.Brodskio eilėraščių rinktinę „Vaizdas į jūrą“ (1999).
M.Zingerio kūrinių yra išversta į anglų, jidiš, olandų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas.
