Šios knygos autorius – Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete dirbantis Rinkodaros ir komunikacijos koordinatorius Viktoras Jasaitis, knygą jau spėjęs pristatyti universiteto bendruomenei ir 23-iojoje Vilniaus knygų mugėje.
Ši knyga – tarsi pagrindinio veikėjo vienuoliktoko Manto nuoširdus pasakojimas skaitytojui apie įprastas paauglio situacijas: pasiruošimą jo laukiantiems abitūros egzaminams, didelį norą įstoti į Karo akademiją, svajonę įsigyti išmanųjį telefoną ar bandymą sulaukti patinkančios merginos dėmesio. Bet vaikinas dar nežino, kad atsitiktinis testas mugėje pakeis jo gyvenimą iš esmės ir jis taps priklausomas be galimybės mesti.
Apie tai, kas paskatino parašyti šią knygą ir kokia istorija joje pasakojama, plačiau papasakoti paprašėme paties autoriaus, kuris savo kūrinį vadina debiutiniu, bet ne paskutiniu.
– 2022 metais leidykla „Nieko rimto“ išleido debiutinę grožinę knygą, skirtą paaugliams „Priklausomas. Be galimybės mesti“. Kas įkvėpė parašyti knygą: išgyventos patirtys, artimieji, kolegos?
– Knygos tema atsirado savaime, kai susirgo artimas žmogus ir teko stebėti visą žmogaus kelionę, nuo pirmų simptomų iki diagnozės ir galiausiai susigyvenimo su liga. Knygos pirmą rankraštį rašiau dar 2019–2020 metais. Apie šį mano užsiėmimą žinojo vos keletas žmonių. Nesinorėjo papildomų klausimų, leidau sau knygą rašyti be įsipareigojimų, laisvu laiku.
– Kodėl knygai pasirinkta paauglystės tema, ką norėta ja papasakoti?
– Dažniausiai liga – 1-ojo tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas nepilnamečiams, kuriems po diagnozės paskelbimo su juo tenka gyventi visą gyvenimą.
Paauglystė – tai tas sudėtingas laikotarpis, kai praeityje lieka vaikystė ir reikia pasiruošti suaugusio gyvenimui, apsispręsti dėl tolimesnio savo gyvenimo po mokyklos baigimo ir tinkamai tam ruoštis.
Pagrindinio knygos herojaus Manto planus netikėtai sujaukia nelemta diagnozė. Šiuo kūriniu norėjau „pasikalbėti“ su jaunimu, parodyti, kokie išgyvenimai tokiu atveju laukia ir kaip galima su jais susitvarkyti.
Knyga skirta ne tik sergantiems ar pažįstantiems sergančius, joje papasakojamos visiems aktualios gyvenimiškos situacijos. Labiausiai tikiuosi, kad išmoksime suprasti, jog visi gyvename tam tikruose savo atskiruose pasauliuose, tai suvokus bus lengviau suprasti vieniems kitus ir nevertinti kitų veiksmų pagal savo pasaulio suvokimą.
– Knyga skirta paaugliams. Ar paauglių tėvai rastų joje aktualios informacijos, sijusios su paauglyste?
– Nors pagrindinis knygos veikėjas yra paauglys Mantas ir jo išgyvenimai, knygoje nagrinėjama jo liga paliečia ir visus aplinkinius. Nemažai dėmesio skiriama atskleisti ne tik jaunuolio patirtį, bet ir jo tėvų, ypač mamos santykį su sūnumi ir tai, kaip ją paveikia mylimo sūnaus diagnozė, kokias vidines kovas jai tenka išgyventi.
– Kaip pats prisimenate savo paauglystę ir ar būtumėte norėjęs paskaityti tokią knygą? Arba gal norėtumėte, kad tuo metu jūsų tėvai būtų paskaitę, prieš priimdami tam tikrus sprendimus?
– Pats nesergu pirmo tipo cukriniu diabetu, bet veikiausiai tuomet būčiau norėjęs paskaityti tokį kūrinį. Mano santykis su knygomis buvo vingiuotas.
Vaikystėje skaičiau daug pasakų, ankstyvoje paauglystėje nenorėjau nieko skaityti, bet vėlesnėse klasėse vėl sugrįžo meilė knygoms, kartu su supratimu, kad knygose galiu rasti įvairiausių kitų gyvenimų istorijų ir pasvarstymų, kaip tvarkytis su įvairiomis situacijomis.
Manau, kad kuo mes daugiau stengsimės suprasti kitus, jų gyvenimus, mąstymą ir elgesio priežastis, mažiau bandydami viską vertinti per savo išgyvenimus bei patirtį, tuo visi būsime atviresni ir supratingesni. Nuo to bus lengviau visiems.
– Kodėl pasirinkta knyga, kai dabar yra populiarių alternatyvų – socialiniai tinklai, tinklalaidės?
– Knyga yra geriausias įrankis pasakoti istorijas. Ir visai nesvarbu, ar ji yra popierinė, spausdintinė, elektroninio formato, ar audio įrašas. Esmė lieka ta pati. Knyga yra intymus, vieno žmogaus ir kūrinio santykis, reikalaujantis laiko, susikaupimo ir dėmesio.
Jokie trumpalaikiai, trumpo turinio kūriniai, kaip tinklalaidės, socialinių tinklų pranešimai neturės tokio santykio ir išliekamosios vertės. Nors daug kas ir pranašavo knygos mirtį, o dabar vis labiau stiprėjant dirbtiniam intelektui ir jau gebant jam rašyti kūrinius vėl apie tai garsiai kalbama, netikiu liūdnu knygų likimu.
– Neseniai vykusioje knygų mugėje buvo paskelbta, kad ši knyga yra nominuota tarp 3 geriausių paauglių literatūros kategorijoje ir pretenduoja tapti 2022 metų knyga. Ką autoriui reiškia toks įvertinimas?
– Tai yra be galo smagus įvertinimas, kurio visiškai nesitikėjau. Knyga pateko tarp tikrai stiprių ir žinomų rašytojų kūrinių, tai man, kaip debiutantui, tikrai svarus pripažinimas, atnešantis ir daugiau atsakomybės.
Džiaugiuosi, kad ši knyga, kurios viena pagrindinių misijų yra skleisti žinią apie pirmo tipo cukrinį diabetą ir skatinti mus pažinti vieniems kitus, susilaukia vis daugiau dėmesio ir bus perskaityta dar didesnio kiekio žmonių.
Smagu, kad komisija įžvelgė šio kūrinio vertę. Dabar viskas paliekama skaitytojų rankose, kurie iki balandžio 23 d. įvairiose kategorijose gali rinkti geriausią knygą.
