23-ioji Vilniaus knygų mugė: ko ieškojo skaitytojai?

Politikės namų biblioteką papildys iš „Tyto albos“ leidyklos stendo įsigytos knygos – Andriaus Kleivos „Ką veikia Japonija“, Ingridos Gudauskienės „Biblijos vyrai ir moterys kryžkelėje“, Stefano Zweigo „Vakarykštis pasaulis“, Hannah Arendt „Totalitarizmo ištakos“.

O kokie leidiniai patraukė kitų mugės lankytojų dėmesį, kokios buvo populiariausios ir perkamiausios šių metų knygos?

Didžiausią stendą Vilniaus knygų mugėje turėjo leidykla „Alma littera“. Tai buvo netgi ne vienas, o trys stendai, skirti lietuvių, užsienio verstinei ir vaikų bei paauglių literatūrai.

„Šiemet mugė kad driokstelėjo, tai driokstelėjo – tokių srautų nesitikėjome“, – sakė „Alma littera“ leidinių vadovė Ugnė Gniese ir pridūrė, kad žmonės itin domisi istorija.

Tad neatsitiktinai buvo iššluoti „Alma littera“ išleistos Valdovų rūmų kultūros istoriko Eimanto Gudo knygos „Mėlynas kraujas“, pasakojančios apie penkias įtakingiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gimines, visi į mugę atvežti egzemplioriai: teko važiuoti į knygyną papildymo. Tai – perkamiausia „Alma littera“ šių metų knyga.

Įkandin jos vėlgi istorija – Valdo Rakučio „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje: kai ir Lenkija, ir Varšuva buvo mūsų“.

Kadangi ši mugė buvo dedikuota ne tik Vilniaus 700-ajai sukakčiai, bet ir Ukrainai, „Alma littera“ turėjo Ukrainos stenduką. Iš jo skaitytojai gausiai pirko Palmiros Galkontaitės ir Linos Slipavičiūtės knygą „Ištrūkusios iš pragaro“ – ukrainiečių moterų pabėgėlių nuo šešiolikos metų paauglės iki senjorės istorijas.

Vienas šios mugės hitų – žurnalistės Dalios Musteikytės knyga „Pagrobta savo noru“, parašyta pagal tikrus įvykius. Ji pasakoja apie lietuvę, kuri, išsiilgusi tikros meilės, ištekėjo už egiptiečio ir trejiems metams buvo įkalinta jo namuose.

Viską vainikavo Akvilinos Cicėnaitės romanas „Anglų kalbos žodynas“, kuris irgi buvo parduotas iki paskutinio egzemplioriaus. Tai – keturių premijų laureatas: Jurgos Ivanauskaitės, Kūrybiškiausio kūrinio, portalo 15 min. geriausio romano premijos ir Metų knygos nominacijos.

O kokios populiariausios „Alma littera“ užsienio autorių knygos, išverstos į lietuvių kalbą? Jų penketuką išvardijo  „Alma littera“ kategorijų vadovė Aušra Kazanavičienė.

Tai – ukrainiečių autorės Oksanos Zabuzhko „Užmirštų „sekretų“ muziejus“ apie 70 Ukrainos istorijos metų, Nino Haratischwili „Aštuntas gyvenimas (Brilkai)“ – istorinė saga apie aštuonių moterų gyvenimą Sakartvelo istorijos sūkuriuose, maginės fantastikos gerbėjų pamėgto Andrzejaus Sapkowskio „Audrų sezonas. Raganius“, jaunimo simpatijas pelniusios Sally Rooney „Pokalbiai su draugais“ ir „Gražus pasauli, kurgi tu“ ir visada sėkmės lydimo bestselerio „Gyveno kartą Uvė“ autoriaus švedų rašytojo Fredriko Backmano knygos, kurių „Alma littera“ yra išleidusi ne vieną.

„Alma littera“ vaikų ir paauglių literatūros stende dirbusi leidinių vadovė Vaida Lovkienė populiariausia pavadino ne naujieną, o, galima sakyti, senieną: jau 23 metai tai J.K.Rowling „Haris Poteris“. Dabar – iliustruotos knygos. Pasirodė pirmosios trys ir labai perkamos.

Vyresniems paaugliams patinka Sararah J.Maas maginės fantastikos kūriniai, pirmasis jų – „Dyglių ir rožių dvaras“.

Toliau – nemarioji klasika: Rūtos Šepetys „Tarp pilkų debesų“, Melvino Burgesso „Heroinas“, Anos Frank „Dienoraštis“, George’o Orwello „Gyvulių ūkis“ – visa, ką reikia perskaityti pagal mokyklinę programą.

Leidyklos „Vaga“ pardavėjas konsultantas ir vienos privačios Vilniaus mokyklos lietuvių kalbos mokytojas Igoris Zujevas džiaugėsi, kad skaitytojų ne tik nemažėja, bet ir daugėja: „Vadinasi, Lietuvos ateitis gerose rankose.“

Perkamiausia „Vagos“ knyga šioje mugėje buvo Yeonmi Park „Išgyventi“ – grožinis tekstas apie visuomenei žinomą moterį, išdrįsusią pabėgti iš Šiaurės Korėjos. Knyga atveria kelią į Šiaurės Korėją, supažindina su tuo, kaip ir kuo gyvena žmonės bene tamsiausioje ir represyviausioje valstybėje visoje Žemėje, ir paneigia mitą, kad iš Šiaurės Korėjos neįmanoma pabėgti.

Skaitytojų susidomėjimo sulaukė Simono Jenkinso „Trumpa Europos istorija“, aprėpianti laikotarpį nuo senovės Graikijos iki mūsų dienų ir dėstanti ne sausus istorijos faktus ir datas, o labiau susitelkusi į kultūros, tautų istoriją, pateiktą paprasta kalba, prieinama bet kokio išsilavinimo skaitytojui.

Į „Vagos“ trejetuką patenka ir lietuvių rašytojo Sauliaus Šaltenio „Akis į akį. Klaipėda 1923″, tarp istorijos ir beletristikos balansuojanti iliustruota knyga apie Klaipėdos kraštą, pagal kurią kuriamas filmas.

I.Zujevas išskyrė Susan Fiorward knygą „Toksiški tėvai“, kurią vertėtų perskaityti ne tik tėvams, bet apskritai visiems, kurie dirba su vaikais: „Joje kalbama apie tai, kad bendraudami su aplinkiniais dažnai nepasveriame savo žodžių ir mėtomės jais kaip tuščiais šoviniais nesuvokdami, kiek už jų slypi svorio. Ir kokią įtaką tie žodžiai padaro jaunam žmogui, kuris priima viską tiesiogiai, nedaro išvadų, nesugeba įžvelgti perkeltinių prasmių. Jeigu tėvams įdomi literatūra apie ugdymą, ši knyga rekomenduotina vienareikšmiškai.“

Populiariausių „Vagos“ knygų penketuką užbaigia Marios Failla „Auginu džiaugsmą: augalų mylėtojos gidas, kaip auginti laimę (ir augalus)“ – knyga tiems, kurie nori įsižeminti, kai kartais trūksta stabilumo po kojomis, kai reikia grįžti prie savo ištakų, kai reikia aiškaus supratimo, kad visi esame žemės žmonės ir susiję su žeme tiesiogiai. Knyga atveria neįtikėtiną augalų terapijos galią.

Kaip sakė leidyklos „Tyto alba“ spaudos atstovė Raminta Jonykaitė, ryškiausios jų viršūnės šiais metais – autoriai, gyvenantys kitose pasaulio šalyse ir atvykę į Vilniaus knygų mugę pristatyti savo knygų.

Visas keturias mugės dienas būriai skaitytojų buvo apgulę Japonijoje gyvenantį A.Kleivą, išleidusį knygą „Ką veikia Japonija“. Puikus pasakotojas, turintis daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose, tapo populiariausios šių metų „Tyto alba“ knygos autoriumi.

Su juo dėl skaitytojų dėmesio varžėsi Havajuose įsikūrusios Vaivos Rykštaitės „Mėlynas namas Havajuose“ – autofikcinis romanas apie namų tvarkymo apsėstą mažų vaikų mamą, kamuojamą depresijos po gimdymo.

O štai trečioje vietoje – jau ne grožinė, o greičiau medicininė literatūra – šiųmetės Vilniaus knygų mugės svečio prancūzų psichiatro ir psichoterapeuto, emocijų psichologijos specialisto Christophe‘o André „Paguoda. Kurios sulaukiame ir kurią dovanojame“. Iš tokių knygų kaip „Netobuli, laisvi ir laimingi“, „Vidinis gyvenimas“, „Trijų minučių meditacija“ lietuvių skaitytojams jau pažįstamas autorius šįkart pristato daugiasluoksnį guodimo meną ir įrankius, padėsiančius jį įvaldyti.

Jau pasiektus rekordus toliau gerino vaikų literatūros kūrėjas Tomas Dirgėla su Domo ir Tomo serijos knygomis.

Į perkamiausių knygų sąrašą įsiveržė ir „Tyto albos“ išleista danų autorės Tove Ditlevsen „Kopenhagos trilogija“, italo Costantino D‘Orazio „Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys“, Mato Maldeikio „Pasaulio pabaigos istorija“ – svarbiausius ir pagrindinius šiandieninės pasaulio tvarkos principus apžvelgianti knyga, debiutinis autoriaus kūrinys apie tai, kaip susikūrė pasaulis, kurį pažįstame, ir kaip jis baigiasi.

„Įvairių žanrų ir stilių knygos ir įvairi auditorija – nuo dešimties iki aštuoniasdešimties metų“, – apibendrino R.Jonykaitė.

„Balto“ leidybos namų redaktorė Irma Laužikaitė džiaugėsi, kad į mugę sugrįžta žmonės: „Visi atsimename praėjusių metų mugę, kai iš pradžių baiminomės, ar ateis žmonės po karantino, kai visi buvome su kaukėmis. Ir pirmą rytą visi atsibudo su žinia, kad prasidėjo karas. Knygų mugė buvo išbandymas ir tiems, kurie vienoje prekystalio pusėje, ir tiems, kurie kitoje. Tu nori pardavinėti knygas, bet nežinai, ar po trijų dienų kiti jas skaitys.

Palyginti su tuo, net ir nuovargis šiemet atsiperka, kai matai, kad ateina žmonės, kurie nori skaityti knygas. Gyvenimas tęsiasi. Nes anuomet visi kartojo – neprisimenu, kieno frazę, – kad net tada, kai krinta bombos ar artėja pasaulio pabaiga, reikia sodinti obelį.

Dabar matome, kad taip ir įvyko, ir dėl to labai džiaugiamės. O mums didžiulis džiaugsmas, kad tikra žvaigždė yra jauno mokytojo Karolio Klimo knyga „Mokytojas“. Kaip pasakojo Karolis, jis išsiuntė rankraštį gal penkiolikai leidyklų ir visos jį atmetė: girdi, jauno mokytojo istorija, nebus auditorijos. Vienintelė „Balto“ leidykla jį pasikvietė pokalbio. Ir tai tapo viena sėkmės istorijų: pasirodo, žmonės nori skaityti istorijas apie jaunus mokytojus, apie mokyklą ir knygas. Ir pačias knygas skaityti. Galima tuo tik džiaugtis.“

Taigi „Balto“ populiariausia ir perkamiausia knyga – K.Klimo „Mokytojas“.

Iš romanų perkamiausias kitas lietuvių autoriaus kūrinys – Ilonos Madelaine meilės romanas „Nuodas“, kuris, autorės manymu, gali būti kaip psichoterapijos, savipagalbos priemonė, juolab kad ji pati jį rašė gelbėdamasi nuo depresijos.

Iš užsienio autorių populiariausia praėjusių metų „Balto“ autorė armėnų rašytoja Narine Abgaryan bei jos naujas romanas „Simonas“. Jam nenusileidžia pernykštis „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“ – leidykla pardavė visus egzempliorius, kuriuos buvo atsivežusi į mugę.

Parduoti ir visi Marthos Hall Kelly „Alyvų mergaičių“ egzemplioriai – tikrais įvykiais paremtas „The New York Times“ bestseleris apie pragariškus koncentracijos stovyklos eksperimentus išgyvenusias moteris.

Populiari ir kita knyga apie karą – irgi pagal tikrus įvykius sukurtas Marko Sullivano romanas „Po raudonu dangum“.

Vis dar išlieka populiarus Delios Owens romanas „Ten, kur gieda vėžiai“.

„Balto“ pristatė Jurgitos Lieponės knygą „Saulius Siparis. Fortūna, kekšė!“ – per pristatymą buvo pilna salė.

Pasak I.Laužikaitės, žmonės nori skaityti biografijas arba tikromis istorijomis pagrįstus romanus.

Iš negrožinės literatūros „Balto“ stende populiari švedų psichiatro Anderso Hanseno knyga „Liūdnos smegenys“, aiškinanti, kodėl mes, kurie gyvename taip gerai, esame tokie nelaimingi.

„Šluoja viską, – džiaugėsi „Sofoklio“ leidyklos rinkodaros vadovas Dmitrijus Andriušanecas. – Bet populiariausia būtų Lotynų Amerikos rašytojos argentinietės Agustinos Bazterricos distopija „Mes gyvuliai“.

„Sofoklio“ populiariausių ir perkamiausių leidinių sąrašą tęsia Vytauto Landsbergio rinkinys „Kodėl mes“ – margaspalvė tekstų mozaika, kurią sudaro profesoriaus pamąstymai, užrašai, įvairiomis progomis sakytos viešos kalbos, žiniasklaidoje skelbti straipsniai bei pokalbiai su įvairiais pašnekovais. Greta socialinės, istorinės, politinės, religinės krypties įžvalgų ir analizės svarbiausias knygoje yra Žmogus – jo prigimties mįslė ir pašaukimas.

Ne mažiau populiarus Vilniaus knygų mugės svečio ukrainiečių autoriaus Andrijaus Liubkos romanas „Karbidas“ – juokingai graudus pasakojimas apie valstybių sienas, patriotizmą, integraciją ir apie buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos tautų istoriją ir santykius.

Perkama Igno Staškevičiaus pokalbių knyga „Laiko juosta jų žvilgsniais“, kurioje skaitytojas susitinka su 20-čia asmenybių – dešimt moterų ir tiek pat vyrų, panorusių pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi. Tekstas sukuria gyvo pokalbio iliuziją, lyg sėdėtume kurio nors pasaulio miesto kavinėje ar viename kambaryje drauge su Vladimiru Čekasinu, Giedriumi Buraču, Rūta Vanagaite ar Dalia Dilyte.

Į „Sofoklio“ perkamiausių penketuką patenka ir Nobelio literatūros premijos, dukart Bookerio premijos laureato Johno Maxwello Coetzee naujas romanas „Fo“, perkuriantis Robinzono Kruzo istoriją.

„Sofoklis“ – palyginti jauna leidykla, šiemet mininti dešimtmetį. Kokią nišą jai pavyko užimti jau gerokai prisodrintoje rinkoje? Kaip paaiškino D.Andriušanecas, jiems visada buvo svarbu atrasti kuo platesnes geografines platumas, todėl jie ieško, kas Lietuvos skaitytojams galėtų būti įdomu, pavyzdžiui, iš Korėjos, Islandijos, Lotynų Amerikos šalių, – tai, kas nepažinta, bet kas mus domina.

Kita kryptis – romanai, detektyvai, kurie turi atliepti žmonių norą pailsėti. Ir dar – negrožinė literatūra, kuri atrenkama itin atsargiai ir preciziškai. Pavyzdžiui, visiškas „Sofoklio“ bestseleris „Itin jautrus asmuo“, iki šiol nepasitraukiantis iš populiariausių knygų sąrašų.

Dar „Sofoklis“ pretenduoja į budistinės literatūros nišą, reikalingą ir naudingą budistų bendruomenei.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos favoritas šių metų Vilniaus knygų mugėje, pasak projektų vadovės Lolijos Spurgienės, – šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždės, Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk opus magnum „Jokūbo knygos“, didžiulės apimties epas apie spalvingą XVIII amžių, tikriausiai nulėmęs sprendimą skirti jai Nobelio literatūros premiją.

Antroje vietoje – vėl lenkų autorius Kamilis Janickis, istorikas, rašytojas, publicistas, ir jo „Vladislovo Jogailos damos“ – intriguojantis pasakojimas apie vieno svarbiausių Lenkijos istorijoje valdovo žmonas Jadvygą Anžujietę, Oną Celietę, Elžbietą Granovską ir Zofiją Alšėniškę.

Skaitytojus traukia poetės, prozininkės, muziejininkės Aldonos Ruseckaitės faktais bei prisiminimais paremtos garsiųjų mūsų literatūros kūrėjų, kultūros veikėjų beletrizuotos biografijos, tad tarp perkamiausių Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos knygų atsidūrė naujausias A.Ruseckaitės biografinis romanas „EMMI. Vinco Mykolaičio-Putino gyvenimo moterys“.

Nepraranda populiarumo Taros Westover „Apšviestoji“, pasauliniu bestseleriu tapęs kvapą gniaužiantis autobiografinis pasakojimas apie pabėgimą iš atsiskyrėliškos radikalios mormonų šeimos.

Iš lengvesnės literatūros populiarūs švedų detektyvų autorės Kristinos Ohlsson romanai „Audrų stebėtojas“, „Ledlaužis“.

Iš lietuvių populiarios dvi jaunos literatės – Jurga Tumasonytė, išleidusi novelių romaną su magiškais elementais „Naujagimiai“, ir Unė Kaunaitė, sukūrusi distopiją „2084“ apie gyvenimą virtualybėje.

Gerai perkama ir Czeslawo Miloszo knyga „Pradedant nuo mano gatvių“ – pirmą kartą lietuviškai išleistas tekstų rinkinys, o iš poezijos „geriausiai eina“ Rimvydas Stankevičius ir Gretos Ambrazaitės „Adela“.

„Baltų lankų“ vyr.redaktorė Saulina Kochanskaitė džiaugėsi, kad ši mugė leidyklai tikrai nusisekusi: štai Tomo Vaisetos ir Valdemaro Klumbio turbūt pirmoji mokslinė knyga Lietuvoje, paženklinta S raide, „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“ buvo išparduota iki paskutinio į mugę atvežto egzemplioriaus.

Labai gerai buvo perkama ir Vytauto Landsbergio ir ukrainiečių režisieriaus Sergejaus Loznicos pokalbių knyga „Dialogas. Apie Lietuvą ir laisvę“. Šios dvi knygos tapo didžiaisiais „Baltų lankų“ mugės bestseleriais.

Skaitytojus domino praėjusių metų Nobelio premijos laureatės Annie Ernaux knyga „Įvykis“, Ramūno Bogdano trilogijos „Ukrainos tridantis“ paskutinė knyga „Dūris“ – tikrais faktais paremtas romanas.

Iš populiaresnės lektūros – „Tik Tok“ žvaigždės Coleen Hoover „Mes pradedame iš naujo“, prieš keletą metų išleistos knygos „Mes dedame tašką“ tęsinys.

Kaip atkreipė dėmesį S.Kochanskaitė, žmonės labai domisi Japonija, tad turbūt neatsitiktinai dėmesio sulaukė „Baltų lankų“ išleista Toshikazu Kawaguchi knyga „Kol dar neatšalo kava“, nagrinėjanti seną kaip pasaulis klausimą: jei galėtume keliauti laiku, ką norėtume pakeisti? Ir su kuo susitikti – galbūt paskutinį sykį?

Istorinių knygų leidykla „Aukso žuvys“ leidžia palyginti nedaug knygų, bet itin rūpinasi jų kokybe, apipavidalinimu. Kaip sakė leidyklos projektų koordinatorė Inga Migūnaitė-Kmitienė, šiemet mugėje labiausiai perkama buvo Jolitos Bernotienės ir Onutės Grigaitės „Džiaugsmo virtuvė“ – pusiau biografinė, pusiau gastronominė knyga apie viduramžių vienuolę, mistikę, Bažnyčios mokytoją, gydytoją, žolininkę, filosofę, muzikę ir šviesuolę šv.Hildegardą Bingenietę, savo epochą pralenkusią kūrėją, kurią dėl universalumo galima vadinti moteriškąja Leonardo da Vinci pirmtake.

Knyga suteikia progą ne tik susipažinti su šios išskirtinės moters biografija, bet ir sužinoti jos puoselėtos sveikos mitybos principus, suteikiančius tikro džiaugsmo. Knygoje pateikiami 56 šiuolaikiškai interpretuoti šv.Hildegardos įkvėptų patiekalų iš 28 mūsų laukų, pievų, daržų ir sodų augalų receptai. Juos lydi biologės komentarai.

Daug dėmesio sulaukė ir istorikės Dalios Leinartės mokslinė monografija „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Knyga aprėpia visus šeimos aspektus – santuoką, skyrybas, vaikų auklėjimą, buitį, apskritai sovietmečio šeimos politiką, propagandos įtaką šeimos gyvenimui. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis, archyviniais dokumentais, ištraukomis iš bylų.

Trečia labai populiari „Aukso žuvų“ knyga – istorikių Aelitos Ambrulevičiūtės ir Giedrės Polkaitės-Petkevičienės „Prabilę namai. Mėsinių gatvės pasažai XIX–XX a. (iki 1940 metų)“. Tai trečioji dvikalbės serijos knyga, jau atpažįstama ir pamėgta skaitytojų, ypač gidų, miesto tyrinėtojų. Šis kultūrinis pažintinis gidas nukelia į XIX–XX a. Vilniaus Mėsinių gatvę, kur prakalbinami namai, pastatai, jų savininkai ir gyventojai, atkuriami to meto įvykiai ir istorijos. Miesto tyrinėtojui padeda gausi vaizdinė medžiaga: gatvės nuotraukos ir piešiniai, pastatų planai ir brėžiniai, raštai ir dokumentai.

Iš knygų vaikams bene populiariausia Kotrynos Zylės ir Ingos Dagilės „Geriausia diena“ – paveikslėlių knyga, skirta skaitytojams nuo 5 iki 8 metų. Tai knyga apie draugystę ir gyvenimą daugiabutyje, apie tai, kaip susidoroti su blogomis dienomis ir prasta nuotaika. „Geriausia diena“ įtraukta į Metų knygos rinkimus.

„Aukso žuvų“ penketuką užbaigia Jurgos Vilės ir Ulos Rugevičiūtės Rugytės „Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“ – autorinė refleksija O.Milašiaus gyvenimo ir kūrybos motyvais.

Leidyklos „Apostrofa“ vadovės Giedrės Kadžiulytės komentaras apie perkamiausias knygas buvo trumpas: „Visos naujos knygos yra populiarios.“

O tarp šių metų „Apostrofos“ naujienų, patraukusių Vilniaus knygų mugės lankytojų dėmesį, – lenkų poetės, Nobelio premijos laureatės Wislawos Szymborskos „33 eilėraščiai“, Bruno K.Oijerio poezijos rinkinys „Sidabro juodumo“, kuriame pirmąkart publikuojami šio švedų poeto 102 eilėraščių vertimai, dailininko Stasio Eidrigevičiaus esė ir kiti tekstai „Meno klajūno eskizai“, kultūros teoretiko Reino Raudo (Estija) „Veikianti reikšmė. Integralios kultūros teorijos metmenys“.

Itin judru buvo prie leidyklos „Nieko rimta“ stendo. Pasak šios leidyklos korektorės Eglės Devižytės, tiek vaikai, tiek paaugliai skaito noriai ir daug. Populiarios klasikinės knygos, kaip antai Otfriedo Preusslerio „Plėšikas Hocenplocas“, „Vaiduokliukas“, Louisos May Alcott romanas vaikams „Mažosios moterys“, Bramo Stokerio „Drakula“, taip pat moderni literatūra – serijos „Miškų bastūnai“, „Žvalgo mokinys“.

Iš lietuvių autorių populiarios visos Kęstučio Kasparavičiaus knygos, Eglės Ramoškaitės „Draugystė mainais“, Neringos Vaitkutės „Klampynių kronikos“.

Labai populiari fantastikos serija paaugliams „Veidrodžių viešnia“: pirma knyga „Žiemos sužadėtinė“ ir antra – „Dingusieji Mėnesienoje“, Philipo Pullmano fantastikos serija „Auksinis kompasas“, Frances Hardinge „Gegutės daina“, „Veidas kaip stiklas“, „Melų medis“.

„Nieko rimta“ naujiena, jau sudominusi skaitytojus, – Viktoro Jasaičio „Priklausomas. Be galimybės mesti“ apie paauglį, susirgusį diabetu.

Ne tik didžiųjų leidyklų leidiniai patraukė skaitytojų dėmesį. Nedidelėje būdelėje įsitaisę žurnalistai Birutė Davidonytė ir Dovydas Pancerovas mugėje pardavė per 2,5 tūkstančio „Laisvės TV“ išleisto žurnalistinio tyrimo apie Lietuvos valstybės valdymo užkulisius „Pranešėjas ir Prezidentas“ egzempliorių.  

Vilniaus universiteto leidykla džiaugėsi savo leidinio „Jonas Karolis Chodkevičius: Impavidus pro patria mori – Bebaimis mirti už tėvynę“ sėkme – nupirkta visa į mugę atgabenta knygų partija, dabar ją bus galima įsigyti tik internetu.