Leidykla „Tyto alba“ pataria, ko nepraleisti Vilniaus knygų mugėje?

Debiutinis prozos juvelyrės D. Kalinauskaitės romanas, kuriame telpa kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti likimų galerija ir dramatiškiausi mūsų istorijos momentai iki pat šių dienų. Likimo nuotykiai prasideda, kai pasakotoja gauna žinią apie nežinomo giminaičio mirtį ir palikimą. Giminystės įrodymus tenka rinkti lenktyniaujant su laiku ir užmarštimi, nusitaikiusia į mamos atmintį. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kur tarpukario restoranuose skamba grafinai su krupniku, pokario badmečiu nosies šnerves plėšia skilandžio kvapas, o 1946 metais Kauną siaubia Nemuno potvynis.

Įtaigus ir negailestingai atviras pasakojimas apie vieną niekšiškiausių Stalino nusikaltimų, kurio padariniai juntami iki šiol, Rusijai ir vėl kėsinantis į Ukrainos nepriklausomybę. Vienas iš Sovietų Sąjungos vykdytos žemės ūkio kolektyvizacijos rezultatų buvo pražūtingiausias Europos istorijoje badas: 1931–1933 metais šalyje mirė penki milijonai gyventojų. Daugiau kaip trys milijonai mirusiųjų buvo ukrainiečiai, kurie neteko gyvybių ne todėl, kad buvo atsitiktinės blogos politikos aukos – valstybė sąmoningai buvo nusiteikusi juos sunaikinti. Ši knyga – ciniško melo ir abejingumo industrijos, kerojusios Sovietų Sąjungoje, skerspjūvis, o kartu įspėjimas šiandienai: jeigu iš istorijos nepasimokome, istorija kartojasi.

Vasario 25 d., šeštadienį, 14 val. Litexpo Forume „Raudonąjį badą“ pristatys politologė Dovilė Jakniūnaitė, istorikas Antanas Terleckas ir žurnalistė Indrė Makaraitytė.   

Vienas ryškiausių prancūzų psichiatrų ir psichoterapeutų Christophe André atvyksta į Knygų mugę, kur vasario 25 d., šeštadienį, 12 val. Litexpo 5.1 salėje pristatys naujausią lietuviškai pasirodžiusią knygą „Paguoda“. Autorių kalbins žurnalistas Valdas Puteikis.

Kodėl paguoda reikalinga ne tik susiduriant su sunkiais išgyvenimais? Kokiais būdais paguosti save, kad neužvaldytų kančią lydintys baimės, pykčio, pavydo jausmai? Kaip išbūti su kenčiančiu žmogumi ir laiku atrasti skausmą malšinančius žodžius? Kodėl kartais taip sunku leistis guodžiamiems? Ir ar verta tikėti, kad visos mūsų nelaimės turi prasmę? Ch. André pristato daugiasluoksnį guodimo meną ir įrankius, padėsiančius jį įvaldyti.  

Tai tikrai ne viską išaiškinantis pasakojimas apie šalį, o didelių ir mažų temų rinkinys apie tą pačią kasdienybę, tad net ir didelių jausmų Japonijai neturintys skaitytojai čia pirmiausia pamatys save ir santykius su kitais žmonėmis. Aišku, tai ir žvilgsnis ten, kur atvykėlis vargiai pateks, o patekęs – nedaug ką supras. Į japoniškas laidotuves. Į japonišką medicinos įstaigą. Čia ir istorijos apie tai, kaip japonai žiūri į maistą ir ką jie valgo. Kuo jie tiki ir kodėl. Kaip renkasi būstą ir kokie japoniškos kaimynystės ypatumai. Kaip japonai dirba ir ką veikia, kai randa laisvo laiko. 

V. Rykštaitės nuoširdus balsas ir nepagražintos istorijos iš Havajų jau tapo paguoda ir įkvėpimu daugeliui moterų. Šįkart rašytojos dėmesio centre – namai ir jų tvarkymo apsėsta moteris. Nuolatinės, nesibaigiančios motinos, žmonos pareigos ir didžiulis noras realizuoti save. Į visa tai autorė žvelgia su humoru ir ironija, o Havajų sala tampa egzotišku fonu pasakotojos liūdesiui ir kultūriniams atradimams. Be abejo, tai pasakojimas ne tik apie kasdienę rutiną, bandymus susitvarkyti namus, bet ir savęs paieškas bei pastangas susikurti vidinę tvarką.   

A. Žagrakalytės knygos visada nustebina kūrybiškumu ir pasakojamomis istorijomis. „Triukšmaujantys: katalikai“ – knyga apie vyną, kalbą ir karą, o pasakojimas veda nuo 16 amžiaus Kinijos iki pat 20 amžiaus Belgijos ir Lietuvos. Viskas prasideda nuo antkapio senosiose Briuselio kapinėse. Jame mylimai žmonai iškaltas laiškas, kurį pasirašo benediktinų vienuolis. Tad knygoje žvanga kiniški, japoniški ir turkiški kardai, rūksta naujoviškas parakas, užsikerta rusiški šautuvai ir neįtikėtiną greitį pasiekia belgiški elektra varomi automobiliai.   

Susitikimas su A. Žagrakalyte – vasario 24 d., penktadienį, 19 val. Litexpo 5.2 salėje. Drauge knygą pristatys literatūrologai Jūratė Čerškutė ir Paulius V. Subačius.   

Italų meno istorikas D’Orazio apžvelgia žymiausius Caravaggio darbus ir įtraukiančiu, lengvu pasakojimu atskleidžia intriguojančias su jais susijusias istorijas. Kas iš tikrųjų buvo šis Europos meno pasaulį pakeitęs maištingasis genijus? Ugninga prigimtis, polinkis į linksmybes, besaikį išlaidavimą ir provokatyvus elgesys ne kartą privertė Caravaggio keisti gyvenamąją vietą ir sprukti nuo teisėsaugos. Vis dėlto tapytojo šėlas buvo ir pagrindinė jo kūrybos novatoriškumo priežastis. 

Rachel Cusk išskirtinį braižą jau atrado daug skaitytojų. Ji sukuria literatūrą tarsi iš oro, rašo apie paprastus kasdienius dalykus ir nuostabiai pamato jų prasmę bei gyvenimo gylį. Iširus šeimai rašytoja su dviem mažais sūnumis persikrausto į Londoną ir stengiasi kurti naujus namus ir kitokią tikrovę, bet šis tranzitas sužadina daug pokyčių – asmeninių, moralinių, kūrybinių ir praktinių. Ji kalbasi su žmonėmis, o pokalbiuose trikdančiai ramiai ir nuoširdžiai čiuopia tiek paprastas, tiek ribines kasdienybės patirtis ir atveria žmogiškąsias prieštaras – didžiulį norą gyventi, bet drauge bėgti nuo savo gyvenimo. Jokio kito autoriaus knygose personažai nesileidžia į tokius įdomius pokalbius.   

Suomijos literatūros perlas. Į moliuskų geldelę patekus svetimkūniams, dažniausiai smėlio smiltelėms, susiformuoja perlai. Panašiai ir su žmogaus gyvenimu – tos smėlio dulkelės tai gyvenimą keičiantys atsitiktinumai, detalės ir netikėtumai. Apie tai pasakoja „Margarita“, kurios veiksmas nukelia į 6-ojo dešimtmečio Suomiją. Per karą nemažą dalį teritorijos ir daugybę žmonių praradusi Suomija stengiasi atsitiesti, kompensuoti tai, ko šalis neteko. Iš mažo miestelio kilusi Seni atvyksta į Helsinkį, kur susiduria su archeologu Aru, apvertusiu jos gyvenimą aukštyn kojomis.   

„Pribuvėjos paslaptis“ – romanas apie motinystę, socialinę nelygybę ir pribuvėjos profesiją, praeityje daugelyje kultūrų šmeižtą ir laikytą raganavimu. Kukmedžių dvare gyvenančią Hiltonų šeimą jau ne vieną dešimtmetį slegia šešiametės Alisos dingimas iškilmingo naujametinio vakarėlio metu. Nuo nelaimingo atsitikimo praėjus pusšimčiui metų įvykiai ima tragiškai kartotis. Dvaro teritorija slepia didžiulę paslaptį, negrįžtamai susiejusią tris turtingųjų Hiltonų ir skurstančiųjų Džeimsų kartas. Visi dvaro gyventojai turi ką papasakoti.

Leidykla „Tyto alba“ didžiuojasi tradicija – nuo 2008 metų kasmet Knygų mugėje įteikia Jurgos Ivanauskaitės premiją. Šis apdovanojimas skiriamas ne vyresniam kaip 45 metų autoriui už geriausią per pastaruosius dvejus kalendorinius metus sukurtą lietuvių literatūros kūrinį, atitinkantį formuluotę „Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką“. Premija jau įvertinti ryškiausi Lietuvos kūrėjai, o šių metų laureatas bus pasveikintas vasario 25 d., šeštadienį, 12 val. Litexpo Rašytojų kampe. 

Tai neįmanoma! Tad vasario 25 d., šeštadienį, 12 val. Litexpo 5.3 salėje bene mylimiausias vaikų rašytojas pristatys net dvi knygas – naują Domo ir Tomo detektyvinės serijos knygą, kur netikėtai pradingsta Gedimino pilies bokštas, ir nuotykių istoriją „Valerijonas ir Jonas gelbėja pasaulį“. O jei nespėsite į renginį, visas mugės dienas T. Dirgėlą atrasite „Tyto albos“ stende. 

Mato Maldeikio „Pasaulio pabaigos istorija“    Ką gali Lietuva pasaulyje vykstant tektoniniams lūžiams? Koks pasaulis mūsų laukia rytoj ir ką galime pakeisti? „Pasaulio pabaigos istoriją“ M. Maldeikis drauge su premjere Ingrida Šimonyte, istoriku prof. Alfredu Bumblausku ir rašytoju Aidu Puklevičiumi pristatys vasario 25 d., šeštadienį, 18 val. Litexpo Forume. 

Kuo šiandien mums tebesvarbios L. Donskio mintys? Ko iš jų galima pasisemti? Vėlyvųjų L. Donskio tekstų rinktinę vasario 25 d., šeštadienį, 17 val. Litexpo Forume pristatys knygos sudarytoja Birutė Garbaravičienė, istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, knygų autorius, L. Donskio bičiulis Robertas Petrauskas ir visuomenininkas Donatas Puslys.  

Viena svarbiausių praėjusio amžiaus mąstytojų H. Arend meistriškai atskleidė, kaip totalitarinių idėjų paskatinti judėjimai, jų šalininkai ir metodai subjaurojo XX amžių. Kaip H. Arendt idėjos gali padėti suprasti šiandieną? Vasario 25 d., šeštadienį, 14 val. Litexpo 5.2 salėje apie tai kalbėsis istorikai Aurimas Švedas ir Nerijus Šepetys, filosofai Simas Čelutka ir Simona Merkinaitė. 

Naujausiame romane G. Viliūnė vėl meistriškai supina Vilniaus istoriją, mažiau žinomus, netikėtus faktus, įdomius personažus ir detektyvinę liniją. Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas G. Viliūnės, menotyrininko, detektyvų eksperto Ernesto Parulskio ir rašytojos, gidės Gabijos Lunevičiūtės pokalbis vyks vasario 25 d., šeštadienį, 13 val. 5.2 salėje.