Nuo knygų mediniais viršeliais iki knygų internetinėje erdvėje – per praėjusį šimtmetį bibliotekos nenuvaldomai keitėsi. Simboliška, kad 2022-aisiais, Lietuvos universiteto 100-čio jubiliejaus metais, duris atvėrė naujoji KTU studentų miestelio biblioteka. Šiais metais KTU biblioteka, kuri savo ištakas kildina iš Lietuvos universiteto bibliotekos, mini ir savo šimtmetį.
„Biblioteka persitvarko kartu su universitetu – keičiantis universiteto didaktikos sistemai, diegiant inovatyvius, aktyvius mokymosi metodus, keičiasi bibliotekos ištekliai, paslaugos ir erdvės“, – teigė KTU bibliotekos direktorė Gintarė Tautkevičienė.
Šiandien biblioteka yra modernus studijų ir mokslo informacijos išteklių centras, kuriame integruojami spausdinti ir elektroninės informacijos šaltiniai, tačiau nepamirštama ir turtingą universiteto istoriją kuriančių, išskirtinių leidinių. Žemiau pateikiame KTU bibliotekos komandos atrinktas penkias įdomiausias universitete saugomas knygas.
1. Seniausia knyga Kauno bibliotekose – iš XV a. pabaigos
Romėnų poeto Caius Valerius Catullus parašyta knyga „Carmina...“ – tai seniausia knyga Kauno bibliotekose, išleista 1475 metais Milane.
Pasak KTU bibliotekos retų spaudinių grupės vadovės Editos Korzonaitės, 1930 m. Vokiečių knygyno Kaune savininkas Walteris Fischeris padovanojo universiteto bibliotekai Raudondvario grafų Tiškevičių bibliotekos dalį. Dovaną sudarė 7 874 leidiniai, tarp kurių buvo trys inkunabulai. (Inkunabulas lot. Incunabula – ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knyga). „Carmina...“ – tai lotynų kalba išleistas 116 eilių rinkinys.
„Pasak literatūrologės doc. dr. Dalios Dilytės-Staškevičienės, C. V. Catullus kūryba turėjo įtakos ne tik romėnų, bet ir vėlesniajai Europos literatūrai“, – sakė E. Korzonaitė. Bibliotekoje saugomas egzempliorius įrištas XX a. pirmosios pusės įrišu iš kartono ir spalvoto popieriaus, nugarėlė ir kampai – medžiaginiai, bloko kraštai paauksuoti. Knygoje matomi pabraukimai, trumpos XVII a. ranka rašytos pastabos lotynų kalba.
E. Korzonaitė pasakoja, jog KTU biblioteka saugo 14 pavadinimų inkunabulus lotynų kalba. Visi jie yra išsamiai aprašyti Bibliotekos kataloge. Grupės vadovė pabrėžė, jog norintys skaityti ar apžiūrėti „Carmina...“ turėtų kreiptis į už retus spaudinius atsakingą bibliotekos darbuotoją.
2. Seniausia lietuviška knyga bibliotekoje
1928 m. į Bibliotekos inventoriaus knygą įtraukta 1591 m. Karaliaučiuje išleista Biblijos vertėjo ir religinių raštų rengėjo Jono Bretkūno „Postilla, tatai esti trumpas ir prastas ischguldimas Evangeliu...“.
„Postilė“ – tai 1000 puslapių apimties originalių ir kompiliuotų pamokslų dviejų dalių rinkinys, išleistas gotikiniu šriftu.
„Knygos dalių įrišai iš kartono, spalvoto popieriaus, nugarėlės ir kampai odiniai, matomi tekstiniai įrašai, marginalijos. Tenka apgailestauti dėl per ilgą laiką atsiradusių defektų: trūkstamas tekstas perrašytas ranka, kai kurie lapai aptrupėję, kiti – paklijuoti“, – apie knygą pasakojo E. Korzonaitė.
Manoma, jog leidinio tiražas buvo 1000 egzempliorių. Remiantis inventoriaus knygoje esančia pastaba, anksčiau „Postilė“ priklausė Karaliaučiaus universiteto rektoriui, Lietuvos universiteto garbės profesoriui Adalbertui Bezzenbergeriui.
KTU bibliotekos retų spaudinių grupės vadovės teigimu, tai – seniausia bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba.
3. Knyga su intriguojančia istorija
Kunigo Mikalojaus Daukšos „Postilla catholicka“ išleista 1599 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje. Tai – lenkų jėzuito Jokubo Wujeko mažosios postilės vertimas į lietuvių kalbą su lenkų kalba parašyta „Prakalba į malonųjį skaitytoją“.
Pasak E. Korzonaitės, 1937 m. Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona padovanojo universiteto bibliotekai M. Daukšos „Postilla catholica“. Knygoje matomi spalvoti inicialai (išdidinta pirmoji teksto raidė), paragrafų numeriai ir kitos detalės.
E. Korzonaitė pasakojo, jog ankstesnė ilgametė KTU bibliotekos Retų knygų skyriaus vedėja, knygotyrininkė dr. Nijolė Lietuvninkaitė, būtent dėl įvairiomis spalvomis išryškintų teksto detalių suabejojo knygos autentiškumu ir atliko tyrimą: palygino ją su Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomu egzemplioriumi, konsultavosi su restauravimo, knygrišybos ir knygotyros specialistais.
Tyrimas nustatė, kad KTU bibliotekoje saugoma „Postilla catholica“ yra ne 1599 m. leidinys, o pasendintas ir nuspalvintas 1926 m. fotografuotino leidinio egzempliorius. „Postilla catholica“ kopija nėra aprašyta bibliotekos kataloge, tačiau norintys ją apžiūrėti ir išgirsti išsamesnę jos istoriją, turėtų kreiptis į už retus spaudinius atsakingą bibliotekos darbuotoją“, – sakė E. Korzonaitė.
4. Dovana iš Vokietijos tyrimų fondo
„Ullmann’s encyclopedia of industrial chemistry“ – tai 38 tomų 1987 m. enciklopedija, kurią KTU biblioteka 2000 m. gavo dovanų iš Vokietijos tyrimų fondo. „Apie 2000 m. KTU biblioteka gavo žinią iš Vokietijos ambasados, jog Vokietijos tyrimų fondas skyrė finansavimą vertingiems spaudiniams įsigyti. Bibliotekos darbuotojams pasikonsultavus su universiteto mokslininkais, kokių spaudinių jiems reikėtų, buvo nuspręsta, kad norima įsigyti „Ullmann's encyclopedia of industrial chemistry“, – pasakojo KTU bibliotekos Informacijos išteklių skyriaus vadovė Alina Andriuškevičienė.
Bibliotekai pateikus prašymą šiai enciklopedijai įsigyti, ji buvo nupirkta bei padovanota KTU. Pasak A. Andriuškevičienės, ši enciklopedija yra vertinga ne tik turinio prasme – tuo laiku šis leidinys buvo gana brangus.
„Nuo 2000 iki 2014 m. enciklopedija buvo ypatingai populiari. Bibliotekos darbuotojos enciklopediją buvo padėjusios į atskirą lentyną, kad skaitytojas patogiau ir greičiau galėtų išsirinkti reikiamus duomenis iš enciklopedijos“, – teigė ji, pabrėždama, jog ir šiandien enciklopedija pakankamai populiari, nes chemikai vis dar randa daug reikalingos informacijos. Enciklopedija saugoma KTU Cheminės technologijos fakulteto bibliotekoje. Lankytojams knyga į namus neišduodama, bet naudotis ja galima skaitykloje.
5. Pirmasis vadovėlis lietuvių kalba apie dirbtinį intelektą
KTU studentų miestelio bibliotekos vadovė Rasa Dovidonytė teigia, jog pastaruoju metu vis dažniau į bibliotekos darbuotojus kreipiasi lankytojai ieškodami informacijos apie dirbtinį intelektą. Leidinių apie dirbtinį intelektą ir jo taikymą įvairiose srityse bibliotekoje yra nemažai, vis dėlto beveik visi jie parašyti anglų kalba.
Agnės Paulauskaitės-Tarasevičienės ir Kristinos Šutienės knyga „Intelektikos pagrindai“ išleista 2022 metais.
„Vadovėlis yra svarbus bibliotekai, nes tai – pirmasis KTU mokslininkių darbas apie dirbtinį intelektą (DI), išleistas lietuvių kalba“, – sakė E. Korzonaitė.
Vadovėlio bendraautorė, KTU Dirbtinio intelekto centro vadovė, Informatikos fakulteto profesorė Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė atkreipia dėmesį, kad knyga „Intelektikos pagrindai“ skirta plačiajai Lietuvos visuomenei: ne vien informacinių technologijų studentams, bet ir kitų sričių specialistams (mechanikams, ekonomistams, chemikams ir kitiems), kurie nori suvokti, kaip veikia DI algoritmai, suprasti pagrindinius DI principus iš matematinės perspektyvos.
Šią knygą galima pasiimti KTU bendruomenės nariams į namus. Taip pat yra galimybė skaityti KTU leidyklos „Technologija“ elektroninės knygos versiją. Pasak R. Dovidonytės, ši knyga jau tapo populiari bibliotekos lankytojų tarpe. Studentams išreiškus pageidavimus, buvo užsakyti papildomi šio spausdinto leidinio egzemplioriai.
