Kristina Gudonytė gimė 1949 12 15 Vilniuje, 1967 m. baigė Vilniaus 23-ąją vidurinę mokyklą (dabar Simono Daukanto gimnazija), 1967–1969 m. Vilniaus universitete studijavo vokiečių kalbą ir literatūrą, 1973 m. Vilniaus konservatorijoje baigė aktorinio meistriškumo specialybę, Maskvoje yra baigusi kino režisūros kursus, Danijoje, Bornholme – televizijos prodiuserių vadybą.
1973–1983 m. dirbo Nacionaliniame dramos teatre aktore, 1983–1989 m. – Moksleivių rūmuose vyriausiąja režisiere ir meno vadove, 1997–1998 m. – Nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT) – prodiusere, 2000 m. buvo žurnalo „Psichologija Tau“ redaktoriaus pavaduotoja. Sukūrusi daug scenarijų ir dainų tekstų spektakliams, videofilmams, televizijos laidoms. Taip pat ji buvo ir dailininkė, surengusi per penkiolika personalinių savo tapybos parodų. Nuo 2010 metų buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narė.
Kristina Gudonytė buvo labai spalvinga menininkė, daugelyje meno sričių atskleidusi vis kitą, nematytą savo asmenybės pusę. Daug kas Kristiną Gudonytę pažinojo iš filmų „Dvynukės“, „Dvynukės ir dvynukai“, kuriuos ji režisavo ir kuriems kūrė scenarijus, taip pat iš serialų „Moterys meluoja geriau“, „Neskubėk gyventi“ bei „Nemylimi“, kurių buvo scenarijų bendraautorė. Apie savo įvairialypę kūrybą yra sakiusi: „Kurdama viena išties jaučiuosi labai laiminga, atsipalaidavusi ir galiu žaisti. Ir nesvarbu, ar tai bus scenarijai mano filmams, kuriuos visada rašau pati, ar pjesės, inscenizacijos, tapyba, scenografijos eskizai, ar choreografijos užuomazgos – visuomet džiaugiausi, kai viena galiu fantazuoti, rašyti, tapyti, šokti, dainuoti ir klysti“.
Vis dėlto, visų pirma, ji buvo teatro ir knygos žmogus, ir mums liks atmintyje kaip viena ryškiausių paaugliams kūrusių rašytojų. O ir pati gavusi apdovanojimą už metų knygą yra sakiusi: „Jaučiuosi neapsakomai, lyg būčiau svarbų egzaminą išlaikiusi. Tai tikrai skatina rašyti, rašyti, rašyti. Turbūt iš visų mano profesijų – ši sekasi geriausiai “.
Jos pirmoji knyga „Gėlių dvaras“: romanas vaikams, kurie jau šį tą išmano apie gyvenimą, pasirodė 2002-aisiais ir tais pačiais metais buvo išleistas Brailio raštu, o pakartotinai išėjo 2011 m. Vėliau ji parašė dar kelis, labai didelio populiarumo tarp jaunųjų skaitytojų sulaukusius ir kritikų puikiai įvertintus romanus: „Blogos mergaitės dienoraštis“: romanas (2009, 2019), „Su meile Arina“ (2010), „Ida iš šešėlių sodo“: romanas paaugliams apie meilę ir amžinybę ( 2012, 2016, 2019, 2021), „Ida iš šešėlių sodo“: romanas paaugliams apie meilę ir amžinybę (Brailio raštu). (2013), „Jie grįžta per pilnatį“: romanas (2015), „Drugeliai virš bedugnės“: romanas (2017). „Blogos mergaitės dienoraštis“ 2013 ir 2014 metais buvo išleistas ir Maskvoje.
Pirmojo apdovanojimo Kristina Gudonytė sulaukė būdama 24 metų: 1973 m. ji gavo sąjunginę premiją už pagrindinį vaidmenį LNDT spektaklyje „Vėjo botagėlis“. 1976 m. pelnė sąjunginę premiją už pagrindinį vaidmenį LNDT spektaklyje „Devyniabrolė“, 1995 m. – literatūrinę Rašytojų sąjungos premiją už dramaturgiją LNDT spektakliui „Alisa veidrodžio karalystėje“.
Vėliau ji buvo daug kartų įvertinta kaip puiki rašytoja: 2009 m. jos romanas „Blogos mergaitės dienoraštis“ išrinktas Metų knyga paauglių literatūros kategorijoje, 2012 m. romanas „Ida iš šešėlių sodo“ išrinktas Metų knyga paauglių literatūros kategorijoje, 2013 m. jai įteiktas LR kultūros ministerijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos diplomas už taisyklingą knygos „Ida iš šešėlių sodo“ kalbą, 2015 m. ji pelnė LR švietimo ir mokslo ministerijos vaikų literatūros premiją už talentingą kūrybą vaikams ir paaugliams, už įtaigų intelektualinį ir psichologinį turinį, už jautrumą gimtajai kalbai (už romaną „Ida iš šešėlių sodo“).
2015 m. jos romanas „Jie grįžta per pilnatį“ nominuotas Metų knygos paaugliams rinkimuose, o 2016 m. už šį romaną jai įteikta Patriotų premija.
Atsisveikinti su Kristina Gudonyte galima laidojimo namuose „Ritualas“ (Olandų g. 22, Vilnius) 5-ojoje salėje, antradienį (sausio 24 d.), nuo 10 iki 15 val. Urna išnešama 15 val.
