Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus.
Premijos laureatais jau yra tapę Antanas A.Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Kornelijus Platelis, Vanda Juknaitė, kiti.
Komisijoje dirbo ankstesni šios premijos laureatai – Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Kmita, Mindaugas Kvietkauskas, Mindaugas Nastaravičius ir Undinė Radzevičiūtė. Ji svarstė dar dešimt kandidatūrų.
Tai – Greta Ambrazaitė (eilėraščių knyga „Adela“), Ramunė Brundzaitė (eilėraščių knyga „Tuščių butelių draugija“), Alfonsas Bukontas (poezijos rinktinė „Nežinoma žemė = Terra incognita“), Nerijus Cibulskas (eilėraščių knyga „Epochė“), Marius Ivaškevičius (dviejų veiksmų distopija „Miegantys“), Laurynas Katkus (apysakų knyga „Nakvynė Berlyne“), Jaroslavas Melnikas (romanas „Te visad būsiu aš“), Ernestas Noreika (eilėraščių knyga „Akvanautai“), Antanas Šimkus (eilėraščių knyga „Vakaras dega“), Aivaras Veiknys (eilėraščių knyga „Mamuto medžioklė“).
„Po trylikos metų pasirodžiusi naujų eilėraščių knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ siūlo pažįstamai ironišką savo stilistiką išgryninusio poeto kūrybą. Ją skaitant atsiskleidė tai, kas man anksčiau nebuvo taip akivaizdu: varomoji G.Grajausko poezijos jėga slypi ne smagiai neformaliuose „mažojo žmogaus“ naratyvuose, bet moralizme.
Moralistinę gaidelę esame linkę nuvertinti, tačiau man atrodo, kad gerai parašytas moralas ne mažiau paveikus už originalią metaforą. Ypač jeigu jis yra ir vienas iš poeto kūrybos principų“, – apie G.Grajausko knygą rašė literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė.
„Nykstamai menku dydžiu šiandien galime pavadinti labai daug ką, – teigė 56 metų G.Grajauskas. – Tai tinka ir pačiai poezijai, ir poetui, ir apskritai bet kuriam žmogui, gyvenančiam savo gyvenimą. Juk žvelgiant kiek plačiau, kiekvieno mūsų gyvenimas – menkas ir trumputis. Nykstamai menkas. O šios dramos pabaigoje herojus žus. Ir to niekas negali pakeisti. Ir ne taip svarbu, kokia aplinkui scenografija, kokie kostiumai, kokias eiles herojus ką tik deklamavo. Pabaiga neišvengiama. Tad visi esame herojai, net jei mūsų gyvenimai – ištisa komedija.“
