Pasigedo miesto mero
Sausio pirmosios rytas po linksmų Naujųjų metų sutiktuvių daugeliui būna mieguistas, bet tik ne klaipėdiečiams, vertinantiems K.Donelaitį, jo kūrybą ir įtaką tautos gyvenimui. Vidurdienį Liepų gatvėje prie paminklo lietuvių literatūros klasikui vėl rinkosi pakiliai nusiteikę žmonės, aikštėje skambėjo nuo mokyklos suolo girdėti jo nemirtingosios poemos „Metai“ hegzametrai.
Susirinkusieji dalinosi įvairiomis mintimis apie K.Donelaitį ir jo kūrybą, žvaliai linkėjo vieni kitiems gerų, taikingų, vaisingų metų. Lietuvybės šventėje nuskambėjo ir nerimo gaidos – kai kurie oratoriai kvietė klaipėdiečius dažniau susirinkti prie poeto paminklo su savo vaikais ir anūkais, svarstė, ar jaunoji karta ateityje prisimins jo pamokymus, kalbės taisyklinga gimtąja kalba.
Buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius, K.Donelaičio gimtadienį aikštėje švenčiantis kasmet, šįkart čia pasigedo uostamiesčio vadovų, kuriuos pats kvietė atvykti, tarp jų ir dabartinio mero socialdemokrato Vytauto Grubliausko. Iš rinkimams besirengiančių kandidatų į Klaipėdos mero postą prie paminklo pasirodė tik miesto tarybos narys Arvydas Vaitkus.
Žmonių raginti nereikia
Su Naujųjų metų pradžia sutampantis K.Donelaičio gimtadienis klaipėdiečiams – puiki proga pažvelgti vienas kitams į akis, aptarti praėjusiųjų metų pasiekimus, palinkėti kuo geriausios kloties ateityje. Tokios sueigos lietuviškojo Homero vardu pavadintoje aikštėje jau įprastos – vyksta daugiau kaip tris dešimtmečius.
Šių švenčių istoriją atspindi „Eglės“ leidyklos pernai išleistas fotoalbumas su tekstais „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“, pristatantis ne tik poeto kūrybą, bet ir išskirtinį klaipėdiečių renginį – metų pradžioje jie niekieno nekviečiami ir neraginami renkasi aikštėje švęsti K.Donelaičio gimtadienį.
Knygos leidėjas Antanas Stanevičius pranešė, jog poeto gimtadienis pažymėtas ir jo gimtinėje Lazdynėliuose (Vyšnevka, Kaliningrado sritis,) tenykščių kraštotyrininkų iniciatyva. Tolminkiemyje (Čystyje Prūdai) atnaujintas K.Donelaičio muziejus tebeveikia, nors Tilžėje (Sovetskas) nuo namo, kuriame gyveno ir kūrė kitas Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas, memorialinė lenta nuplėšta.
K.Donelaičio mokyklos neliko
Renginio dalyviai prisiminė ir Anapilin iškeliavusius žmones – viešų poeto gimtadienio švenčių sumanytoją, žurnalistą, kraštotyrininką, kultūrologą, Klaipėdos garbės pilietį Bernardą Aleknavičių, buvusios K.Donelaičio vidurinės mokyklos (dabar Vytauto Didžiojo gimnazija) direktorių Romualdą Bloškį.
Būtent šie šviesuoliai dar sovietmečiu su savo bendraminčiais inicijavo vėliau sparnus įgavusią, klaipėdiečių pamėgtą pilietinę kultūros akciją „Naują metą pradėkime su K.Donelaičiu“.
K.Donelaičio gimtadienių nepraleidžia buvęs ilgametis Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekeža, buvęs miesto meras Jurgis Aušra, uostamiesčio literatų vadovė Nijolė Kepenienė, rašytojas Vytautas Čepas, kalbininkė Dalia Kiseliūnaitė, dalinininkas Edvardas Malinauskas, daugelis kitų šviesuolių. Ne tik jie, bet ir kiti šventės dalyviai stebėjosi, kodėl lietuvių literatūros klasiko vardas iki šiol nesuteiktas kokiai nors kitai mokymo įstaigai.
Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Reinholdas Moras atkreipė dėmesį į evangeliškąją K.Donelaičio asmenybės ir jo raštų kilmę, ragino visus veidu atsigręžti į poemą „Metai“, įžvelgti jos prasmes: „Tikiu, kad mokytojai iš naujo prikels lietuvišką žodį, išmokys vaikus jį mylėti“.
Traukė kaip iš atlaidų
„Ateikime pas K.Donelaitį, tuomet metai bus geri“, – branginti ir puoselėti prasmingą tradiciją kvietė šimtametėmis liepomis apaugusią uostamiesčio aikštę, kurioje dar sovietmečiu iškilo skulptoriaus Petro Deltuvos sukurtas asketiškų formų paminklas būrų poetui K.Donelaičiui, kvietė šią erdvę globojančios „Dangės“ seniūnaitijos vadovė Virginija Jurgilevičienė.
Pabaigoje renginio dalyviai prie K.Donelaičio paminklo kaip visada išsirikiavo bendrai nuotraukai – tai dar viena nelaužoma Tolminkiemio dainiaus gimtadienių Klaipėdoje šventimo tradicija.
Palydėję senuosius, skambia gaida pradėję naujuosius metus šviesuoliai namo traukė dvasiškai pakylėti, nuskaidrėję – kaip K.Donelaičio poemoje aprašytieji „viežlybieji būrai“ iš Tolminkienio bažnyčios po atlaidų, išklausę lietuviškų klebono pamokslų.
