Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Judita Vaičiūnaitė, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas, Aidas Marčėnas, Kornelijus Platelis, Vanda Juknaitė ir kt. Vertinimo komisijoje dirbo ankstesni šios Premijos laureatai – Giedrė Kazlauskaitė, Rimantas Kmita, Mindaugas Kvietkauskas, Mindaugas Nastaravičius ir Undinė Radzevičiūtė. Buvo svarstyta dar dešimt kandidatūrų: Greta Ambrazaitė (eilėraščių knyga „Adela“), Ramunė Brundzaitė (eilėraščių knyga „Tuščių butelių draugija“), Alfonsas Bukontas (poezijos rinktinė „Nežinoma žemė = Terra incognita“), Nerijus Cibulskas (eilėraščių knyga „Epochė“), Marius Ivaškevičius (dviejų veiksmų distopija „Miegantys“), Laurynas Katkus (apysakų knyga „Nakvynė Berlyne“), Jaroslavas Melnikas (romanas „Te visad būsiu aš“), Ernestas Noreika (eilėraščių knyga „Akvanautai“), Antanas Šimkus (eilėraščių knyga „Vakaras dega“) ir Aivaras Veiknys (eilėraščių knyga „Mamuto medžioklė“).
„Po trylikos metų pasirodžiusi naujų eilėraščių knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ siūlo pažįstamai ironišką savo stilistiką išgryninusio poeto kūrybą. Ją skaitant atsiskleidė tai, kas bent man anksčiau nebuvo taip akivaizdu: varomoji G. Grajausko poezijos jėga slypi ne smagiai neformaliuose „mažojo žmogaus“ naratyvuose, bet moralizme. Moralistinę gaidelę esame linkę nureikšminti, tačiau man atrodo, kad gerai parašytas moralas ne mažiau paveikus už originalią metaforą. Ypač jei jis yra ir vienas iš poeto kūrybos principų“, – apie G. Grajausko rašė literatūros kritikė Neringa Butnoriūtė. Anot paties poeto, „Nykstamai menku dydžiu šiandien galime pavadinti labai daug ką. Tai tinka ir pačiai poezijai, ir poetui, ir apskritai bet kuriam žmogui, gyvenančiam savo gyvenimą. Juk žvelgiant kiek plačiau, kiekvieno iš mūsų gyvenimas yra labai menkas ir trumputis. Nykstamai menkas. O šios dramos pabaigoje herojus žus. Ir to niekas negali pakeisti. Ir ne taip svarbu, kokia aplinkui scenografija, kokie kostiumai, kokias eiles herojus ką tik deklamavo. Pabaiga yra neišvengiama. Todėl visi esame herojai, net jei mūsų gyvenimai – ištisa komedija“.
Gintaras Grajauskas, debiutavęs eilėraščių rinkiniu „Tatuiruotė“ (1993), vėliau išleido poezijos knygas „Atsiskyrėlio atostogos“ (1996), „Katalogas“ (1997), „Kaulinė dūdelė“ (1999), „Naujausių laikų istorija: vadovėlis pradedantiesiems“ (2004), „Eilėraščiai savo kailiu“ (2008), „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ (2021), rinktinę „Kaip viskas buvo“ (2020). Parašė ironiškos prozos ir pjesių: rinkiniai „Ornitologija“ (1993), „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ (pjesė tokiu pačiu pavadinimu pastatyta 2010), „Kas prieš mus“ (2019, pjesė „Brunonas ir barbarai“ pastatyta 2010, pjesė „Pašaliniams draudžiama“ pastatyta 2016, pjesė „Kas prieš mus pastatyta“ 2018, pjesė „Tinklas“ pastatyta 2020). Dar parašė esė (rinkiniai „Iš klausos“ (2002), „Mažumynai“ (2010)), postmodernios estetikos romaną „Erezija“ (2005), šmaikščių pasakojimų knygą „Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį“ (2012).
G. Grajausko kūryba versta į anglų, vokiečių, švedų, olandų, korėjiečių, suomių, lenkų, latvių, estų, rusų ir kitas kalbas. 1993 m. poetas apdovanotas Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premija už geriausią metų poetinį debiutą, 1999 m. jam paskirta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija. 2000 m. jis tapo Poezijos pavasario laureatu. 2003 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos premija už geriausią teatrinį debiutą. 2004 m. G. Grajauskui suteiktas Klaipėdos miesto Kultūros Magistro vardas. 2008 m. už geriausią nacionalinės dramaturgijos kūrinį „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ įteiktas „Auksinis scenos kryžius“, o 2013 m. jam paskirta LR vyriausybės kultūros ir meno premija. Knyga „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ buvo įrašyta į 2021 m. kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. 2022 m. poetas apdovanotas Jotvingių premija.
