Keturios moterys
A.Ruseckaitė – išradinga muziejininkė, ilgus metus (nuo 1989 m. iki 2019 m.) vadovavusi Maironio lietuvių literatūros muziejui Kaune. Tad nenuostabu, kad ilgametė ištikimybė ir meilė lietuvių literatūrai, jos klasikams galiausiai sugulė į nuolankaus jautrumo persunktus biografinius romanus.
A.Ruseckaitė taip pat ir poetė. Poetai, kaip žinoma, didžiuliai egocentrikai, negalintys paslaptyje išlaikyti savo vidinių išgyvenimų, tad gal ir neverta stebėtis, kad autorė savo knygoje „EMMI“ ne tik suprantama kalba pasakoja apie su V.Mykolaičio-Putinu susijusias moteris, bet ir apaudžia savo įžvalgas poetiškumo ir dvasingumo kupina prokalbe, ne tik stebi klasiko gyvenimą iš šalies, bet net ir pati prabyla jo lūpomis.
Knygoje „EMMI“ A.Ruseckaitė atsigręžė į keturias V.Mykolaičio-Putino moteris, kurios jam buvo labai svarbios. Tai motina Magdalena, sesuo Magdalena, žmona Emilija ir mūza Irena. Iš jų vardų pirmųjų raidžių sudarytas ir knygos pavadinimas.
Žmogus ir moterys, vyras ir moterys, kunigas ir moterys, rašytojas ir moterys – pagrindinės temos, per kurias A.Ruseckaitė stengiasi atskleisti V.Mykolaičio-Putino gyvenimą. Tai ir viena priežasčių, kodėl šis biografinis romanas atsidūrė tarp perkamiausių spalio mėnesio knygų.
Yra toks posakis, kad nereikėtų maišyti baltojo ir raudonojo vyno, nes ryte spengs galva. A.Ruseckaitės biografiniame romane daug kas tarsi ir pagrįsta faktais, dokumentais, citatomis, tačiau perskaičius visą knygą galvoje įsivyrauja ne pats maloniausias spengimas. Pasąmonė nesugeba atskirti, kas jame tikra, o kas išmonė, kuo tikėti kaip faktais, o kuo grožėtis kaip pagražinimais.
Kita vertus, sąmonė visa tai atskiria ir tarsi pati nori arba biografijos, arba romano. Šių dviejų skirtingų žanrų siuvinyje A.Ruseckaitė paliko pernelyg daug baltų siūlų.
Gyvenimo pasaka
„Pasvarstykite, ar tai, ką čia perskaitysite, nėra pasaka, – biografinės knygos „Karalienė“ („Alma littera“, vertė A.Tobulevičienė) įžangoje rašo Matthew Dennisonas. – Šioje istorijoje sutinkame kūdikį – mažulytę mergaitę balkšvomis garbanėlėmis... Ji ištekės už gražuolio užjūrių princo. Jo vardas Filipas reiškia „žirgų mylėtojas“, – žirgai yra jos antroji aistra, – o jųdviejų santuoka, gyvuosianti ilgiau nei septynis dešimtmečius, išliks jos ramsčiu iki pat dešimtos dešimties vidurio.
Ji važinės aukso karietomis, jos plaukuose žėrės deimantai; jos vardu bus pavadintos ligoninės, sporto centrai, prabangus laineris, gėlių turgus Paryžiuje, šokoladiniai saldainiai su mėtų įdaru, blyškiažiedis rododendras ir pasaulinės iniciatyvos lyderystės, aklumo prevencijos ir miškų išsaugojimo srityse... Sulaukusiai senatvės Vatikanas jai suteiks viduramžiškai skambantį titulą „paskutinė krikščionių monarchė“, ištrinantį ribas tarp šventumo ir pasaulietiškumo, pakylėdamas ją virš epochą keičiančių valstybės veikėjų rietenų.“
Žmonėms patinka pasakos, ypač įvykusios tikrovėje. Bet patinka ne vien pasakos, bet ir aktualijos. Rugsėjo 8-ąją mirė Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II, o jau spalį biografinė M.Dennisono knyga „Karalienė“, atskleidžianti turtingą jos gyvenimą, tapo perkamiausia mėnesio knyga, nors tai itin storas (viršija 500 puslapių) ir brangus (kainuoja kone 30 eurų) leidinys.
„Knygoje apžvelgiami karališkojo gyvenimo džiaugsmai ir pergalės, nusivylimai ir netikėti likimo vingiai, įvertinami pasiekimai moters, kuri didžiosios tautos dalies laikoma puoselėjamų britiškų vertybių – tarnystės, pareigos, pastovumo, dosnumo ir stoicizmo – gynėja“, – taip knygą pristatė leidėjai.
Svarbiausia, kad „Karalienė“ nesistengia ištrūkti iš biografijos žanro ribų. Žinoma, knygoje yra tiek pagražinimų, tiek išmonės. Tačiau pagražinimai ir išmonė čia naudojama stilingai ir išmoningai, užmaskuojant faktais, nuorodomis, citatomis ir stengiantis nepalikti baltų siūlų.
Akimis bėgant knygos puslapiais atsiveria ne tik karalienės Elžbietos II gyvenimo vingiai, bet ir kone šimtmetis naujausios žmonijos istorijos. Įdomu tai, kad tiek Elžbietos II gyvenimas, tiek M.Dennisono parašyta biografija primena įtemptą romaną, nekeliantį skaitytojo sąmonei ir pasąmonei pernelyg didelių rūpesčių. Skaitai ir tiki, nors kai kas atrodo neįtikėtina. Išties gabiai parašyta biografija. Galbūt todėl, kad ją parašė gabus žurnalistas, sugebantis dorotis su gausiais faktais ir informacijos lavina.
