Rašytojų klube E.Mihkelson kūrybą ir gyvenimą išsamiau apžvelgs literatūrologė, poetė, prozininkė, E.Mihkelson draugijos įsteigėja ir prozinės kūrybos tyrėja dr. Aija Sakova bei literatūrologas, Tartu universiteto dėstytojas, vienas šių metų E.Mihkelson tyrimų stipendijos laureatų Arne Merilai. Renginyje knygos vertėja Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė pasidalys patirtimi rengiant šį eilėraščių rinkinį.
Prestižinė Baltijos Asamblėjos literatūros premija skiriama kartą per metus romano, pjesės, eilėraščių, apsakymų, esė rinkinio ar kito panašaus kūrinio, parašyto lietuvių, estų ar latvių kalba, autoriui.
„Premijos tikslas – išryškinti autentiškus ir stiprius kiekvienos Baltijos šalies kūrėjų balsus. Tai tikrai nepaprastai džiugi žinia ir didelis žingsnis į priekį – kad nuo šiol premija apdovanoti kūriniai pradedami leisti kaip atskira, savarankiška knygų serija. Tikimės, kad tai ne tik paįvairins, didins bendrą vertimų skaičių iš latvių ir estų kalbų, bet pirmiausia glaudins Baltijos valstybių kultūrinius ryšius“, – teigė kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė.
„Lietuvos rašytojų sąjunga per pastaruosius trisdešimt nepriklausomybės metų ne kartą bandė užmegzti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungomis, tačiau intensyvūs susitikimai prasidėjo tik 2018 m., kai Latvijos rašytojų sąjunga ėmė vykdyti „Nordic Culture Point“ finansuotą vienų metų trukmės projektą „Baltijos šalių rašytojų sąjungų tinklas“, – pasakojo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. – Trijų šalių rašytojų sąjungoms pradėjus dirbti kartu ir pasiekus tam tikrą įdirbį, bendradarbiavimą nutarta pratęsti, ir 2019 m. buvo gautas finansavimas dar trejiems metams. Vienas šio aktyvaus bendradarbiavimo tikslų buvo atgaivinti Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų knygų leidybą.“
Nuo premijos įkūrimo, atkūrus nepriklausomybę, 1991 m., premija įvertintų autorių knygos buvo verčiamos į kitų dviejų Baltijos šalių kalbas ir leidžiamos knygų serijoje, tačiau vėliau šis procesas nutrūko.
2020 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrai pasirašė susitarimo memorandumą dėl literatūros kūrinių, apdovanotų Baltijos Asamblėjos literatūros premija, vertimo, leidybos ir sklaidos, o šių šalių rašytojų sąjungos pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo susitarimą, taip pat ir dėl vieningo knygų serijos dizaino.
„Planuojama, kad seriją „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ kasmet papildys bent du nauji leidiniai, kitaip tariant, po kelerių metų jau turėsime nedidelę, tačiau atpažįstamo dizaino, skoningą laureatų kūrinių lentyną. Serija išsiskirs ir prieinamumu – pagal Kultūros ministerijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos susitarimą bibliotekas pasieks ženklus šių knygų egzempliorių skaičius“, – sakė Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėja Rūta Lazauskaitė.
Netrukus pasirodys ir antroji serijos knyga – latvių rašytojos Gundegos Repšės romanas „Bogenė“, kurį iš latvių kalbos išvertė Jurgis Banevičius.
„Estų literatūros klasikės E.Mihkelson (1944–2017) poezijos rinkinys „Bokštas“ (2010 m.) – paskutinis jos kūrinys. Tai sudėtingų, sunkių tekstų knyga, Lietuvoje pasirodanti tokiu metu, kai stebime netoliese vykstantį karą, kai, kaip rašė E.Mihkelson, siela maudžia iš pykčio ir skausmo. Eilėraščiuose verlibru paliečiamos XX a. katastrofų, karo, sovietų okupacijos, jų padarinių, atminties ir tapatybės, pasirinkimų temos, reikšmingos E.Mihkelson kūrybai: ankstesni trys autorės romanai nagrinėja skirtingas likimines trajektorijas pokario Estijoje, poezijos rinkinys „Bokštas“ užsklendžia ciklą. Rinkinio tekstams būdinga nutrūkstanti eilutė, taupi, neornamentuota kalba, nyksmo, skausmo įvaizdžiai leistų juos gretinti su lietuvių egzilio poetų Liūnės Sutemos, Algimanto Mackaus kūryba“, – taip knygą skaitytojams pristatė vertėja Agnė Bernotaitė-Jakubčionienė.
Knygos leidybą finansavo Kultūros ministerija, išleido Lietuvos rašytojų sąjunga, bendradarbiaudama su Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, eilėraščius iš estų kalbos vertė A.Bernotaitė-Jakubčionienė, knygą redagavo Janina Riškutė, specialioji redaktorė – Judita Malininaitė. Apipavidalinimo koncepciją sukūrė Aleksejs Muraško.
