A. Ernaux yra svarbiausia XX a. antros pusės autobiografijos žanro inovatorė, autofikcijos žanrą pavertusi aukščiausios prabos meniniu socialinės kritikos įrankiu. Svarbiausi jos kūrybos atramos taškai – atmintis, socialinė klasė, moterų kūnai ir besikeičiantys lyčių vaidmenys Prancūzijos visuomenėje.
Svarbi lyties tema
Rašytojos karjerą A. Ernaux pradėjo 1974 metais romanu „Les Armoires vides“ (liet. „Tuščios spintos“), kuriame jauna, ką tik nelegalų abortą išgyvenusi mergina, permąsto svarbų savo gyvenimo ir tapatybės posūkį jai palikus tėvų, nedidelio miestelio krautuvininkų, namus ir įsiliejus į pasiturinčių Paryžiaus studentų socialinę terpę.
Kiti keli jos jaunystės romanai vaizduoja jos tėvų gyvenimą ir juos formavusią visuomeninę terpę. Todėl į literatūrą A.Ernaux įėjo kaip rašytoja, subtiliai, įžvalgiai ir kritiškai atskleidžianti XX a. Prancūzijos socialinių klasių santykius, jų skirtumus ir įtampas. Šiam periodui priklauso ir du į lietuvių kalbą išversti jos romanai – „Sustingusi moteris“ ir „Vieta gyvenime“ (Ernaux, A., 1994, „Sustingusi moteris“, iš prancūzų kalbos vertė V. Vitkauskienė, Vilnius, „Žaltvykslė“).
Tačiau lyties tematika – socialiniai lyčių santykiai – sudaro svarbią, mano manymu, net svarbiausią A.Ernaux kūrybos dalį. Jos pasakotojos nuolat derasi, diskutuoja su asmeniniu ir viešu lyčių modeliais, vis iš naujo juos permąstydamos iš vis pakitusios socialinės lyčių santvarkos perspektyvos.
1974 metais išėjus pirmajam jos romanui, aborto legalizavimas Prancūzijoje buvo karšiausia visuomenės debatų tema, o 1975 metais jis galiausiai įteisintas. Todėl romane apie tai tik užsimenama, tai net tiesiogiai neįvardijama, kai tuo tarpu 2000 m. romane „L’événement“ (liet. „Įvykis“) ta pati patirtis aprašoma išsamiai, grafiškai ir su „klinikiniu tikslumu“.
Pernai išėjo puikus režisierės Audrey Diwan filmas šio romano motyvais. Tą patį galima pasakyti ir apie pirmąją seksualinę patirtį, ir valgymo sutrikimą, kuriuos jaunytės romanuose A.Ernaux aprašė lakoniškai ir enigmatiškai, o 2016 m., per pasaulį ritantis #Metoo bangai – detaliai ir stingdančiai.
Atmintimi paremti (anti)dienoraščiai
Būdama antrosios feminizmo bangos atstovė A.Ernaux visą gyvenimą rašo sodria „écriture féminine“ dvasia. Jos pačios kūno patirtys, jos pačios galynėjimasis su tuo, kas moterų kūnams leidžiama, kas – ne, kas moterims socialiai priimtina ir kas – ne – yra tikroji jos kūrybos medžiaga.
Visą gyvenimą mokykloje prancūzų literatūros mokytoja dirbusi A.Ernaux yra aistringa Marcelio Prousto skaitytoja ir mylėtoja – jos pačios žodžiais tariant – Proustą ji moka atmintinai.
Todėl nenuostabu, kad atmintis yra esminis jos kūrybos aspektas, įspūdingiausiai atsiskleidžiantis šiuo metu į lietuvių kalbą verčiamame romane „Les Années“ („Metai“). Tai savotiška visos kartos autobiografija, kartos dienoraštis arba – remiantis vienintelės Lietuvoje šios rašytojos tyrinėtojos Ingos Litvinavičienės įžvalgomis – antidienoraštis, kuriame atsispindi, kaip keitėsi žmonių požiūriai į save, į kitus, į save kitų akimis ir į visus ilgus socialinių vaidmenų pervaidinimo metus.
Eglė Kačkutė yra Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros docentė
