Jaunuosius literatus atrinko poetai Uršulė Toleikytė, Rasa Milerytė ir Aivaras Veiknys, prozininkai Saulius Vasiliauskas ir Renata Šerelytė. Iš 26 konkursui pateiktų rankraščių išrinkti penki rašytojai – poetai Paulius Aušra, Linas Daugėla ir Kornelija Mikalauskaitė, prozininkas Dominykas Matulionis ir dramaturgas Orestas Razumas.
Pauliaus Aušros poezijoje skleidžiasi gyvenimo absurdas, išryškėja ironiškas žvilgsnis į kasdienius įvykius, pastangos juos pastebėti kitaip. P. Aušra rašyti pradėjo besimokydamas gimnazijoje, jo eilėraščiai yra publikuoti savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“, mėnraštyje „Metai“, leidinyje „Gintaro lašai“.
Lino Daugėlos tekstuose daug kasdienybės apmąstymų, kaip teigia jis – buvinėjimų, susiskaudėjimų, vėjo gaudymo ir akmenų kalbinimo. Šiuo metu Linas studijuoja lietuvių filologiją Vilniaus universitete. Jo eilėraščiai publikuoti įvairioje kultūrinėje spaudoje.
Komisiją sudomino ir Kornelijos Mikalauskaitės eilėraščiai, kuriuose atsiveria gyvenimo absurdas, jausmai ir nenusisekę romantiški santykiai bei, kaip teigia ji, „gyvenimo biesas vištos akimis“. K. Mikalauskaitė – būsima lietuvių filologijos studentė, jos kūryba šiemet buvo įvertinta Jaunųjų filologų konkurse.
Dominykas Matulionis savo prozos kūrinyje „Slėpynės“ siekia deromantizuoti „naujosios bohemos“ alkoholio, narkotikų kultūros išaukštinimą tarp jaunimo. Taip pat autorius išryškina prarają tarp vaikų ir tėvų. Anot Dominyko, nesuprasti, pykti, diskutuoti su tėvais yra didelė vertybė, nes ji svarbi asmenybės raidai.
Pirmą kartą „Literatūrinių slinkčių“ festivalyje kviesti dalyvauti dramaturgai. Pasak komisijos narių, Lietuvoje yra įdomiai, savitai kuriančių jaunųjų dramaturgų, o konkursui pateiktų pjesių skaičius rodo, kad dramaturgai yra aktyvūs ir nori būti matomi.
Orestas Razumas dviejų dalių tragikomedijoje „Gyvenimo testas“ pasakoja, kaip po senolio laidotuvių artimieji nekantrauja gauti jo palikimą, tačiau sužino, kad palikimas priklauso ne jiems, bet geriausiai senolį pažinusiam asmeniui. Komisija įvertino ne tik autoriaus rašymo stilių, bet ir pasirinktą tragikomedijos žanrą.
Šių metų festivalyje kartu su literatais bus pristatytos ir penkios dailininkės, dirbančios skirtingomis technikomis, nevengiančios tarpdisciplininės kūrybos ir joje įspaudžiamų kasdienos nutekėjimų bei atsiminimų.
Iš Utenos kilusi Adelė Gančierė, senųjų amatų svarbą įžvelgusi dar vaikystėje, puoselėja tradicinę lietuvių liaudies raižinių techniką. Augustė Daškevičiūtė – tapytoja iš Kauno, sodrių spalvų potėpiais formuojanti drobės paviršių, o vilnietė Joana Kairienė, tarpdisciplininė menininkė, be savito braižo raudonų atspalvių tapybos imasi ir tekstilės meno. Iš audinių ir popieriaus gabalėlių pasiūtos drobės sostinėje gyvenančios Lilijos Gotautaitės kūriniuose mena asmeniškas istorijas bei svarstymus apie laiką, o iš ten pat kilusi Verdenė Monika Valkiūnaitė festivalyje pristatys grafinius darbus, atliktus flomasteriais – priemone, neretai liekančia tik mūsų vaikystės prisiminimuose.
Dailės konkurso komisiją sudarė dailininkai Petras Lincevičius, Rosanda Sorakaitė, Auksė Miliukaitė ir Emilija Statinaitė.
Festivalį „Literatūrinės slinktys“ organizuoja asociacija „Slinktys“, finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Šiemet festivalio renginių sąraše – net tik kūrybos rinktinės pristatymas ir dailininkų parodos atidarymas, bet, kaip ir pernai, kūrybinės dirbtuvės, kurių metu žinomi rašytojai aptars kūrybą su jaunaisiais.
