Keturi viename
Tai išties savitas leidinys, kurį įsigijęs skaitytojas gauna „keturis viename“: faktais pagrįstą biografiją, vaizduotės pagyvintą romaną ir dvi istorijas apie didelių žmonių – Hugo Scheu ir Hermanno Sudermanno – gyvenimą. Kaip visa tai dera po vienu viršeliu – sunkus klausimas, į kurį gal atsakys profesionalūs literatūros kritikai, kurių, tikėtina, dar liko, tarkim, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
R.Flickas – ne užsienietis, o Rokas Alvydas Liaukonis. Šis 85 metų Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras iki 1989-ųjų nešiojo tėvo pavardę. R.Flicko motina Berta Flick buvo tikra vokietė, kilusi iš zalcburgiečių emigrantų Rytų Prūsijoje. Mirus tėvui, iš pagarbos motinai ir jos prašymu išsaugoti giminės medį pasikeitė pavardę. Beje, R.Flickas laiko save Lietuvos vokiečiu. Jis didžiąją gyvenimo dalį labiausiai domėjosi dujofikacija ir dujų pramone, parašė tris monografijas, 17 mokslinių techninių apžvalgų.
Ilgainiui R.Flickas nuo dujų perėjo prie Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto temų ir pradėjo rašyti istorines dramas ir romanus. Didžiausio skaitytojų dėmesio ir kritikų vertinimų sulaukė jo romanų trilogija „Šiaurės Sachara“, „Paskutinis traukinys“ ir „Emma, pastoriaus duktė“. Pastarasis 2015 m. rašytojui pelnė Ievos Simonaitytės premiją.
„Kur upė Šyša teka...“ – septintasis R.Flicko romanas. Tai biografinis pasakojimas apie dvi garsias XIX a. antrosios pusės–XX a. pradžios prūsų Lietuvos asmenybes: Šilutės, anuomet Šilokarčemos, mecenatą, dvarininką, lietuvininkų kultūros ir šnekos puoselėtoją H.Scheu ir iškilų vokiečių rašytoją H.Sudermanną, kuris savo apysakomis kaip niekas kitas pasaulyje išgarsino Lietuvos pamario kraštą.
Šiame kūrinyje R.Flickas iš pavienių pasakojimų apie kasdienybę, kūrybą, santykius su aplinkiniais pabandė supinti šių dviejų veikėjų gyvenimo mozaiką. Ją, tą mozaiką, paryškina to meto istorinė, politinė ir kultūrinė Prūsų Lietuvos ir Europos miestų panorama: nerami ir nuolat kintanti politinė situacija, dvarų spindesys, Pirmojo pasaulinio karo suirutė ir pamario krašto žmonių kasdienybė prie Šyšos.
Kinijos sugrįžimas
Nors pastaruoju metu Vakarų pasaulio (ir mūsų) dėmesys nukrypęs į Rusijos imperijoje sustiprėjusią agresiją, tačiau pasaulio ateitis ne mažiau priklauso ir nuo Kinijos, kuri gyvuoja, elgiasi ir mąsto visai kitaip nei mes, vakariečiai. Ta jų, kinų, pasaulio vizija mums gali net atrodyti kaip ateivių iš kitos planetos. O ją, tą viziją, juk norisi pažinti ir suprasti.
Galbūt tuo galima paaiškinti didžiulį Michaelio Schumano veikalo „Supervalstybė sugrįžta. Pasaulio istorija pagal Kiniją“ („Kitos knygos“, vertė V.Grenda) populiarumą – vos pasirodžiusi knyga išsyk šovė į perkamiausių negrožinių knygų dešimtukų viršūnę.
M.Schumanas (gim. 1953 m.) daugiau nei 20 metų rašo komentarus su Azija susijusiomis temomis. Yra bendradarbiavęs su „The Wall Street Journal“, „Bloomberg View“, „BusinessWeek“, „The New York Times“ ir „Forbes“. Gyvendamas Honkonge ir Pekine apie tarptautinį verslą rašė žurnalui „Time“. Dabar bendradarbiauja su „The Atlantic“ ir „Bloomberg“. Yra parašęs knygas „Konfucijus ir pasaulis, kurį jis sukūrė“ ir „Stebuklas: didinga istorija, kaip Azija siekė turtų“.
Naujausia M.Schumano knyga „Supervalstybė sugrįžta“ – savita pasaulio istorija iš Kinijos požiūrio taško. „Tokio dalyko kaip pasaulio istorija nėra ar bent nėra tokios istorijos, kuri visiems reiškia tą patį... Kinams pasakojimas apie graikus ir romėnus, Jėzų ir Lutherį, „Iliadą“ ir „Hamletą“ galėtų būti kad ir kitos planetos istorija.
Jų kelias vedė atskira pasaulio istorijos gija, kur veikė gausybė savų personažų, gyvavo kitų filosofų ir poetų parašyta kita pamatinė literatūra, vyko kiti didieji mūšiai, žygdarbiai ir katastrofos su savo didžiosiomis – ar ne tokiomis didžiomis – asmenybėmis.
Kinus, kaip ir mus, vakariečius, sukūrė sava pasaulio istorija. Ši knyga yra pasakojimas apie tą kiniškąją pasaulio istoriją. Tolesniuose puslapiuose skleidžiasi tas pasakojimas, kuris suformavo kinų pasaulėvaizdį ir, dar svarbiau, supratimą apie jų vaidmenį pasaulyje. Vakaruose šį pasakojimą iš tikrųjų žino tik nedaugelis. O tai negerai, ypač dabar, kai Kinija pasaulinėje įvykių arenoje darosi vis stipresnė“, – knygos įžangoje teigia M.Schumanas, tarsi kviesdamas mus, vakariečius, pažinti „kitos planetos istoriją“.
