Šioje kovoje išlieka atkakliausieji, o kovojama dėl dėmesio, meilės, kartais – ir dėl išlikimo. Norėdami šiuos kovotojus suvaldyti, jiems padėti, pedagogai ieško vis naujų, nestandartinių būdų, o vaikai išradingai apeina šias pastangas. Knygoje pasakojama apie vadinamuosius sunkius vaikus, gyvenančius socialiai jautriose šeimose, stokojančius socialinių įgūdžių, užaugusius be meilės, be išugdytos atsakomybės, nesugebančius planuoti savo gyvenimo.
„Paraščių vaikus“ jungia bendra erdvė – jaunimo mokykla, kur vaikai patenka dėl elgesio, prasto mokymosi, socialinių ir šeimos problemų. Jų istorijos – autentiškos, unikalios ir sukrečiančios, ne vieną pastūmėsiančios kitaip pažvelgti į tuos, kas atsidūrė paraštėse, be to, paskatins iš naujo įvertinti save bei esančius šalia.
Atstumtų problematiškų vaikų tema – opi ir mažai aptariama viešojoje erdvėje, tad galbūt ši knyga paskatins naujam dialogui. Patyrusios pedagogės knyga aktuali ne tik mokyklų darbuotojams, bet ir tėvams bei paaugliams – ji kviečia permąstyti savo elgesį ir keistis į gerąją pusę. Kūrybiško dialogo iniciatyva itin aktuali nūdienos mūsų susiskaldžiusioje visuomenėje, ji skatina atjautą, supratimą, vertybių pervertinimą, kviečia ieškoti sąlyčio taškų, susikalbėti visiems – ir gyvenantiems iš pažiūros „normalų gyvenimą“, ir marginalizuotiems.
Knygoje aprašoma Šiaulių jaunimo mokykla, gyvavusi du dešimtmečius, bus uždaryta 2022-aisiais, o visų tokio pobūdžio įstaigų turėtų nelikti iki 2025 m. Taigi ši knyga – tarsi duoklė tokiose mokyklose užgimusioms istorijoms, kad jos nenukeliautų užmarštin.
Loreta Tamulaitienė – pedagogė, Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos direktorė, trijų suaugusių vaikų mama. Buvusi lietuvių kalbos, etikos mokytoja, rašiusi švietimo, kultūros temomis Lietuvos dienraščiuose, laimėjusi kūrybinio rašymo konkursų. „Paraščių vaikai“ – pirmoji L. Tamulaitienės knyga, apibendrinanti jos pačios bei kitų pedagogų patirtį.
Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, viršelio dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
