Poezijos vertimai – A.Sabūno aistra.
Kauno Vytauto Didžiojo universitete jis studijavo biologiją – ten įgijo energijos fizikos magistro laipsnį, o vėliau mokslus tęsė Japonijoje. Čia apgynė daktaro disertaciją – gilinosi į jūros lygio kilimą.
Dabar A.Sabūnas gyvena Briuselyje – stažuojasi Europos Komisijoje, Tyrimų ir inovacijų generaliniame direktorate.
Poetas – labai artimas
„Japonija man – ypatingas kraštas. Studijavau Kioto universitete, iki šiol esu Kioto prefektūros (apskrities) draugystės ambasadorius. Juo būdamas aplankiau nemažai japonų mokyklų, vaikams ir mokytojams pasakodavau apie Lietuvą.
Pirmuosius V.Mačernio eilėraščius perskaičiau būdamas gal dešimties metų. Tuomet pas močiutę netyčia aptikau jo poezijos knygą.
Vėliau jo poeziją man skaitydavo mama, pats susiradau daugiau jo knygų.
Man šis poetas labai artimas, gal net mėgstamiausias“, – pasakojo A.Sabūnas.
Vertimus skelbia internete
Neseniai jis su šeima keliavo po Žemaitiją, aplankė V.Mačernio gimtinę – Šarnelės kaimą (Telšių r.), pastovėjo prie poeto kapo.
V.Mačernio poezijos gerbėjas dažnai atsiverčia mamos padovanotą ir ne kartą jau perskaitytą Aldonos Ruseckaitės biografinį romaną apie šį anksti mirusį kūrėją „Dūžtančios formos“.
Į japonų kalbą klaipėdietis išvertė Jono Biliūno „Laimės žiburį“, perskaitė jį savo bičiuliams – atrodo, jiems patiko.
Išgirdę V.Mačernio „Aš pažinau karalių tavyje“ japonai sakė – skamba įdomiai.
„Nesu profesionalus vertėjas, dažniau tekdavo versti ne meninius tekstus.
Versdamas V.Mačernį konsultuodavausi su specialistais, prašydavau, kad mano vertimą patikrintų ir patikslintų žmogus, kurio gimtoji kalba – japonų.
Noriu, kad V.Mačernį pažintų kuo daugiau žmonių visame pasaulyje, tikiu, kad jo kūryba daug kam gali būti įdomi“, – kalbėjo A.Sabūnas, kol kas savo vertimus skelbiantis „YouTube“ platformoje.
Vertimų yra per mažai
A.Sabūno teigimu, versti poeziją į japonų kalbą nėra lengva. Ši kalba – neritminga. Ji labai tinkama haiku, bet ne tokia paranki, pavyzdžiui, sonetams.
Sudominti japonus V.Mačernio kūryba nebūtų lengva.
„Japonai nėra Vakarų poezijos žinovai ar mėgėjai.
Manyčiau, Salomėjos Nėries ankstyvąją kūrybą nemažai daliai japonų gal ir nebūtų sudėtinga suprasti, nes ir jų haiku – trumpi eilėraščiai, kupini simbolizmo, asociacijų su gamta.
Manau, kad mes patys kol kas per mažai padarėme pristatydami V.Mačernį pasauliui, per mažai yra jo kūrybos vertimų į didžiąsias Europos kalbas“, – teigė A.Sabūnas.
Intensyviai mokosi kalbų
Kalbų mokymasis – dar vienas jo pomėgis.
Gali būti, kad tam įkvėpė ir V.Mačernio pavyzdys, – jis mokėjo aštuonias kalbas.
A.Sabūnas japonų ir anglų kalbomis kalba laisvai, skaito literatūrą rusų, latvių, prancūzų kalbomis, gali bendrauti keliomis kitomis.
„Mokytis kalbų mane skatina noras skaityti kūrinius originalo kalba, suvokti, kaip skiriasi žmonių mąstymas skirtingose pasaulio vietose. Tai – silpnybė, teikianti didelį malonumą. Kasdien laiko skiriu 4–5 užsienio kalboms.
Mokausi skaitydamas, klausydamasis laidų ir įrašų internete, naudojuosi mokymosi programėlėmis“, – pasakojo A.Sabūnas.
Į Klaipėdą, kur gyvena tėvai ir sesuo, jis grįžta bent porą kartų per metus.
Pasiilgsta ne tik jų, bet ir jūros, kur po pasaulio šurmulio mėgaujasi ramybe ir atgaiva.
