Neregių bibliotekininkė: „Kasdien matau žmones, švenčiančius gyvenimą“

Pasak Skaidros, dar studijų laikais ji norėjo savo ateitį sieti su kultūra, edukacija, nes jos buvo jai artimiausios.

„Prieš ateidama į biblioteką dirbau ir mokykloje, ir muziejuje, vedžiau ekskursijas. Tačiau pamačiusi skelbimą, kad Lietuvos aklųjų biblioteka ieško darbuotojo, tariau – tai mano svajonių darbas! Juk būti tarp knygų man, turinčiai istorikės diplomą, tikras rojus“, – prisiminė ji.

Skaidra sakė, kad nors bibliotekininko darbą daug kas įsivaizduoja kaip monotoniją, tačiau jos kasdienybė nei iš tolo neprimena rutinos.

„Esu ne tik bibliotekininkė, bet ir bibliotekos atstovė regionams. Tai reiškia, kad rūpinuosi, jog knygos pasiektų žmones, gyvenančius atokiau nuo Lietuvos aklųjų bibliotekos padalinių. Aktyviai bendradarbiaujame su senelių namais, mokyklomis, švietimo pagalbos tarnybomis, tad tikrai neužsisėdžiu vietoje“, – juokavo ji.

Moteris atskleidė, kad jos klientai – ne tik neregiai, bet ir žmonės, negalintys skaityti įprasto teksto dėl įvairių priežasčių: vieniems regėjimas nusilpo dėl senatvės, kitiems jis suprastėjo laikinai, pavyzdžiui, po operacijos.

„Labai svarbi sritis, kurioje dirbu – vaikai, turintys mokymosi, skaitymo sutrikimų. Nežinau, kaip disleksiją turinčiam mokiniui reikėtų perskaityti Kristijono Donelaičio „Metus“, o pas mus yra galimybė kūrinį išklausyti audioformatu“, – džiaugėsi ji.

Virtualioje bibliotekoje, pavadintoje ELVIS, saugoma daugiau nei 13 tūkst. pavadinimų profesionaliai įgarsintų knygų suaugusiems ir vaikams.

Skaidra ne tik važinėja po Lietuvą, organizuoja knygų Braille'io raštu išdavimą tiems, kam jų reikia, bet ir neregius bei silpnaregius džiugina įvairiais renginiais.

„Negalią turintys žmonės itin vertina parodytą dėmesį, noriai dalyvauja kultūrinėje veikloje, todėl nuolat sugalvoju naujas idėjas bei kuriu vis kitus formatus, kuriais ieškau kelio į šių žmonių širdis“, – atskleidė bibliotekininkė.

Skaidrą žavi neregių bei silpnaregių nuoširdumas, kuris yra išties tikras.

„Vienu metu gavau kojos traumą ir ilgą laiką negalėjau dirbti. Tuo metu sulaukiau daugybės palaikymo žinučių iš dalies Lietuvos. Žmonėms iš tikro rūpėjo mano sveikata, jie rašė, jog labai laukia naujų renginių ir dėkojo už jau organizuotus. Juk ne kiekviename darbe gautum tokį atgalinį ryšį iš klientų“, – džiaugėsi ji.

Be visoje Lietuvoje organizuojamų renginių, Skaidra savo laiką bei energiją neatlygintinai skiria Trečiojo amžiaus universitetui. Ji yra šio universiteto Baltosios lazdelės fakulteto dekanė.

Nuo vaikystės mėgusi bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis, šį pomėgį moteris išsaugojo iki šiol ir žilagalvius studentus ypač stipriai myli.

„Mūsų fakulteto veikloje dalyvauja regėjimo negalią turintys senjorai ir pasakysiu atvirai – jie išties puikūs, smalsūs studentai“, – džiaugėsi Skaidra.

Nors pandemija sumažino senjorų aktyvumą ir iš daugiau nei dviejų dešimčių studentų į paskaitas susirenka tik iki pusės buvusio skaičiaus, kokybei tai įtakos neturi.

O ir aplinka senjorams patogi ir žinoma – paskaitos vyksta Lietuvos aklųjų bibliotekoje.

„Kviečiame įdomius lektorius, nes norime, kad senjorai sužinotų naujos ir naudingos informacijos. Tačiau svarbiausia net ne tai, o bendrystė, kurią gali jausti žmonės, atėję į mūsų paskaitas“, – džiaugėsi vyriausioji bibliotekininkė.

Lyderystės ekspertas Robinas Sharma, kalbėdamas apie herojiškumą kasdienybėje, yra pasakęs, jog norint atrasti sritį, kurioje realizuosime save, nebūtina ieškoti kažko įmantraus ar populiaraus. Užtenka pagalvoti, kas išties mus įkvepia, ką mėgome vaikystėje.

Tuo gyvena ir Skaidra, nesijaučianti kokia nors išskirtinė, tiesiog daranti tai, kuo tiki, kur mato prasmę, kas jai visada patiko.

„Ne aš, bet mūsų skaitytojai yra išskirtiniai. Turiu vieną visiškai nematančią skaitytoją – močiutei jau arti 90 metų – kuri iš bibliotekos nuolat išsineša glėbį knygų Braill'io raštu, dar užsuka į parduotuvę ir grįžusi namo laisvalaikiu mezga.

Ir tokių pavyzdžių daug. Jie man suteikia optimizmo bei supratimo, kad nereikia nuleisti rankų, kad ir kas benutiktų. Juk neįveikiamų dalykų nėra, tereikia noro ir užsispyrimo. Ir visos durys atsivers“, – sakė Skaidra.

Sykiu bibliotekininkė ragino visuomenę atkreipti dėmesį į greta mūsų esančius žmones, negalinčius pasaulio matyti tokio, kokį mes jį matome.

„Esu pastebėjusi praeivius, nekreipiančius dėmesio į einantį nematantį žmogų, nešiną baltąja lazdele. Kartais skubantieji užkliūva už lazdelės ir net apšaukia neregį, kad „per jį vos nenugriuvo“, todėl sąmoningumą turime ugdyti kiekvienas.

Kita vertus, norisi pasidžiaugti ir naujomis galimybėmis integruoti kitus gebėjimus nei mes turinčius žmones, nes atsiranda vis daugiau knygų Braille'io raštu bei audioformatu.

Dalinkimės žinia apie Lietuvos aklųjų bibliotekos teikiamas paslaugas, kad kuo daugiau žmonių galėtų mėgautis skaitymo teikiamu malonumu ir nauda“, – kvietė ji.