Knygos idėjos autorės ir sudarytojos Ieva Juodelytė ir Vitalija Maksvytė pasakoja, kad ir bendruomenė, ir knyga gimė iš poreikio kurti pačioms ir pažinti kitų moterų kūrybą.
Knygą sudaro trys skyriai: pirmame – septynios lietuvių poetės klasikės, antrame – septynios pripažintos ir žinomos dabar kuriančios poetės, o trečioji skirta septyniems „Women Are Poems“ bendruomenės debiutams. Ir po aštuntąją kūrėją – kiekvienoje dalyje, kuri tarsi jungiamoji grandis sujungia knygos skyrius.
Kad eilėraščiai prabiltų ne tik žodžiais, knyga papildyta talentingos jaunosios kartos dailininkės Aistės Ambrazevičiūtės (PlantasiaLab) iliustracijomis, o jos dizainą kūrė žinoma grafikos dizainerė Eglė Marija Ažubalytė.
„Kai pradėjau rašyti eilėraščius, supratau, kad man trūksta erdvės, kuri kuriančias moteris priimtų besąlygiškai ir kartu funkcionuotų kaip vienas organizmas. Kurioje būtų galimybė augti, mokytis ir jaukintis poeziją per moterų bendrystę. O gal – bendrystę per poeziją? Taip gimė bendruomenė ir mūsų susitikimai gyvai ar nuotolyje. Man buvo nedrąsu, netgi baisu. Iš pradžių – pradėti kurti. Paskui – pradėti dalytis. Pagalvojau, kad galbūt taip yra ir kitoms? Tada ir pakviečiau pirmąkart susitikti... Ir banga nuvilnijo. Žmonėms reikia tikrų, gyvų dalykų. Čia juos ir rasite – ir mūsų susitikimuose, ir knygoje“, – dalijasi poetė, penkių vaikų mama Ieva Juodelytė.
Poezija yra vienas sparčiausiai augančių knygų rinkos žanrų pasaulyje. Šią tendenciją stebime jau kelerius metus. O moterys vis garsiau, vis įvairesnėmis formomis kalba apie asmenines savo, savo protėvių, kitų moterų istorijas. Sparčiai auganti „Women Are Poems“ bendruomenė sulieja šias dvi kryptis į vieną, burdamos ir drąsindamos moteris kurti eilėraščius, juos skaityti, apie juos kalbėtis. Renginio metu sugužėjusi pilna salė moterų (ir ne tik) liudija, kad toks žingsnis yra ne tik drąsus, bet ir reikalingas.
„Šios knygos misija – padėti susitikti. Poetėms – su poetėmis. Klasikėms – su debiutantėmis. Skaitytojoms – su eilėraščiais ir už jų slypinčiais pasakojimais apie gyvenimą. Skaitytojoms gurmanėms – su mažiau žinomomis autorėmis. Taip pat – pakviesti joje išskaityti kuriančių Lietuvos moterų istoriją (beveik šimtas metų nuo pirmo Salomėjos Nėries poezijos rinkinio „Anksti rytą“, pasirodžiusio 1927 m. iki dabar) eilėraščiuose ir tarp jų“, – knygos baigiamajame žodyje rašo poetė, keturių vaikų mama Vitalija Maksvytė.
Be knygos sudarytojų, renginio metu savo mintimis apie gyvenimą ir kūrybą dalijosi ir eilėraščius skaitė Indrė Valantinaitė, Lina Buividavičiūtė, Laura Vyšniauskaitė, Kazimiera Kazijevaitė, Justina Kaminskaitė, Vilma Grigienė ir Melita Vilkevičiūtė. Auganti ir stiprėjanti kuriančių moterų bendruomenė tiki, kad svarbiausia yra ne vertinti, o priimti. Kad moterims, kurios daugybę amžių buvo kultūrinio gyvenimo paribiuose, kurių saviraiška ir kūrybiškumas dažnai būdavo ribojami (o neretai ir tebėra) rupios gyvenimo kasdienybės, toks palaikymas, paskatinimas ir priėmimas yra be galo svarbus. Juk, kaip teigiame knygos pristatyme, kiekviena turime savo balsą, net jei esame nebylės.
