Filosofas K. Kirtiklis apie kolegos knygą: „Ne visi protingi žmonės mąsto vienodai“

Lietuviškai pasirodžiusioje knygoje „Kaip mąsto pasaulis“ (vertė Leonas Judelevičius) J.Baggini ragina pažinti ir suprasti įvairiausių pasaulio vietų filosofinę mintį, o kartu ir kultūrą bei gyvenseną.

Plačiajai auditorijai skirtos knygos autorius teigia, kad filosofija nėra tik abstraktus, nuo kasdienybės atsijęs mokslas. Mūsų kasdieniai pasirinkimai pagrįsti viena ar kita filosofine idėja. 

J.Baggini kviečia pasižvalgyti po filosofijos pasaulio žemėlapį ir kartu sugriauti kai kuriuos mitus. Pavyzdžiui, kad tikroji filosofijos buveinė yra Vakaruose.

J.Baggini intriguojančiai vedžioja skaitytoją po Afrikos, Australijos ir kitų žemynų mąstymo tradicijas. Ką tik pasirodžiusią knygą „Kaip mąsto pasaulis“ vartome su filosofu K.Kirtikliu.

– Turbūt nemažai kam filosofija asocijuojasi su nuo kasdienybėmis atsijusiomis abstrakčiomis idėjomis, o štai J.Baggini įrodo, kad filosofija yra mūsų kasdienybė. Kuo vertinga ši knyga? Kodėl rekomenduotumėte ją? 
 
– Yra tokia legendinio kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio, žinomo ne tik muzikiniais, bet ir aforistiniais pasažais, frazė, kad visa muzika sukurta, tik ne visi honorarai paimti.

Neturiu galvoje, kad J.Baggini kėsinasi į kieno nors neišmokėtus honorarus. Pasitelkdamas ryškiausių filosofų idėjas, jis nagrinėja mūsų kasdienį mąstymą ir kasdienius pasirinkimus, kurie, pasirodo, yra nebūtinai mūsų! Taigi, jis ragina pamąstyti, ar tik negrojame kieno nors kito sukurtos muzikos!

Turbūt gana dažnai susimąstome, kas yra geras gyvenimas, laimė ar gėris. Iš esmės apie visus šiuos dalykus kažkada yra pagalvoję vienas ar kitas filosofas ir šiandien jų idėjos cirkuliuoja mūsų kasdienėje apyvartoje.

Mūsų kultūra remiasi vienomis ar kitomis filosofinėmis idėjomis. Ir kartais net labai kasdiene prasme. Tarkim, kai sprendžiame, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje, turime atlikti moralinį sprendimą.

Mums neretai tik atrodo, kad patys sugalvojome sprendimą. Bet jei kas nors paprašo paaiškinti, kodėl taip pasirinkome, argumetuoti savo požiūrį, paaiškėja, kad iš tiesų renkamės iš kultūrinio repertuaro, kuris yra pagamintas kokioje nors filosofinėje virtuvėje.

Tos filosofinės virtuvės, filosofų atsakymų į mums svarbius klausimus pažinimas padaro kasdienius pasirinkimus ir mąstymą skaidresnius. J.Baggini knygoje „Kaip mąsto pasaulis“ ir siūlo pažinti skirtingų pasaulio šalių filosofines virtuves.

– Taip, filosofijos ir kitų humanitarinių mokslų populiarinimo knygų banga pastaraisiais metais labai ryški. J.Baggini iš būrio filosofijos populiarintojų išsiskiria savo filosofiniu griežtumu. Mat jo kolegos dažnai pasitelkia literatūrą ir menus, o jis šitai pagundai nepasiduoda ir apsiriboja vien filosofija ir nuosekliai bando parodyti, kad griežti, akademiški filosofai ir jų idėjos svarbios mūsų kasdienybėje.
 
J.Baggini knygas ir tinklaraštį skaitau jau keletą metų ir man akivaizdu, kad jis pats dega filosofiniais klausimais, kylančiais tiesiog iš kasdienybės. Atsakymus į juos jis bando rasti ne tik skaitydamas knygas, bet, pavyzdžiui, skrenda į Indijos filosofų kongresą, kad suprastų ir patirtų, apie ką ten kalbasi žmonės. O paskui visu tuo dalijasi su skaitytojais. 

Galbūt net klaidinga sakyti, kad J.Baggini yra filosofijos skleidėjas ar populiarintojas, veikiau jis pats yra filosofas, mąstantis plačiai publikai suprantama kalba.

Juk būtų galima tiesiog parašyti sunkiasvorį traktatą apie Vakarų ir Rytų filosofijų panašumus bei skirtumus, o štai J.Baggini rašo taip, kad jo pasakojimas suprantamas ir įdomus žmonėms, kurie apie filosofiją yra girdėję vos šį tą.
 
– „Kaip mąsto pasaulis“ sugriauna mitą, kad Vakarų filosofija yra tikroji filosofija, svarbesnė, rimtesnė už kitas.

Autorius sukuria visą pasaulio filosofijos žemėlapį. Vieni labiausiai intriguojančių knygos pasakojimų apie Afrikos, Australijos, Azijos filosofines idėjas, mąstymą. Kaip J.Baggini sekasi parodyti tą filosofijos ir minties panoramą?
 
– Pačiam J.Baggini filosofija yra racionalus siekis rasti atsakymus į gyvenimo klausimus, bet knygoje „Kaip mąsto pasaulis“ jis pripažįsta, kad toks apibrėžimas ne visada veikia.

Yra šalių, kultūrų, civilizacijų, kur tiesioginė intuityvi įžvalga yra kur kas labiau vertinama nei racionalus svarstymas.

Apskritai Vakarų visuomenėse vyrauja požiūris, kad filosofija turi būti labai racionali, kartais pernelyg pedantiškai argumentuota, todėl nepaskaitoma – paskaitai filosofijos ir skauda galvą. O Rytų mąstymas, manome, yra paremtas poetinėmis, intuityviomis įžvalgomis ir todėl stokoja nuoseklumo bei svarumo. Esą tai ne filosofija, o kažkoks dvasingumas.

J.Baggini bando parodyti, kad yra visai ne taip. Tarkim, kinams racionalumas tikrai nėra toks svarbus kaip vakariečiams, bet tai nereiškia, kad jų mąstymo sistemos – palaida bala.

Autorius rodo, kad kituose žemynuose egzistuojančios filosofijos, mąstysenos kryptys taip pat protingos ir nuoseklios. Taip, jos kyla iš kitų prielaidų, bet tos prielaidos taip pat labai svarbios ir jų nevalia atmesti.

J.Baggini sako, kad mums naudinga pasižiūrėti į, atrodytų, labai tolimus mąstymo būdus, nes būtent jie padeda pamatyti dalykus kitu kampu. 

Ir čia man labai įdomus J.Baggini siūlomas dvigubas veiksmas. Viena vertus, jis sako, kad visas pasaulis labai susijęs ir dėl to turime stengtis suvokti, kaip mąsto kitas, kodėl kitam svarbu tai, kas ne visai svarbu man.

Antra vertus, jis teigia, kad negalime mąstyti globaliai, nes negalime gyventi visame pasaulyje vienu metu. Žmogus yra konkrečioje vietoje ir iš tos konkrečios vietos mąsto apie visą pasaulį, bando jį suprasti.

Pavyzdžiui, autorius pasakoja apie gyvenimą Bristolyje, Anglijoje, ir sako, kad jam visada rūpėjo, kas vyksta pasaulyje, bet tas rūpinimas prasideda būtent nuo Bristolio.

Taigi man labai svarbi J.Baggini mintis, kad pasaulis didelis, sudėtingas ir jame daug įvairiausių mąstymo būdų, o aš vis tiek į viską žvelgiu iš savo varpinės. Galiu iš jos plačiai apsižvalgyti, bet bendrą vaizdą matau iš jos. O kiti mato iš savųjų.

Neretai laukas, po kurį žvalgomės, sutampa ir paaiškėja, kad skirtingose pasaulio vietose žmonės savaip sprendžia ganėtinai panašias filosofines problemas!

– Knyga angliškai pasirodė prieš trejus metus, tad ir per tą laiką pasaulis išgyveno daug nemalonių dalykų. Ir jų akivaizdoje vis prabylama apie įvairius vakarietiško požiūrio fiasko. Paskutinis pavyzdys – Afganistano demokratizacija.

J.Baggini tikrai neturi ambicijų išspręsti viso pasaulio problemų. Knygos įvade jis žaidžia anglišku žodžiu introduce [supažindinti ir įvesti] ir teigia, kad šia knyga nori supažindinti. Juk kai jus su kuo nors supažindina, nesitikite, kad ši pažintis iš karto taps draugyste. Kad draugystė ir santykis tarp žmonių užsimegztų, reikia laiko, domėjimosi, atvirumo.

J.Baggini tikrai nesako, kad perskaitysime dvi tris knygas ir įvyks stebuklas – žmonija taps šeima, o pasaulis – geresne vieta.

Jei perprasime islamo filosofiją ir religiją, konfliktai tarp Vakarų ir kai kurių islamo grupių nedings. Bet tos perskaitytos knygos sukuria prielaidas ir galimybes tolesniam bendravimui, bandymui suprasti kitaip mąstančius.

Juk ne po kiekvienos pažinties santykiai virsta didele draugyste ar puikiu savitarpio supratimu. Bet jeigu niekas nieko su niekuo nesupažindina, tai kokie šansai, kad tie santykiai apskritai atsiras?!

J.Baggini bando būti tokiu supažindintoju – santykių moderatoriumi.

– Apibrėžti auditoriją visada sunku ir rizikinga, bet, sakyčiau, kad „Kaip mąsto pasaulis“ skirta tiems, kurie turi kitokį pasaulio jausmą. Tiems, kurie galvoja, kad tai, kas vyksta kitame pasaulio gale, yra mano problema.

Tirpstantys ledynai yra mano problema. Žmonių kančia tolimose šalyse – mano problema.

Manau, kad ypač ji skirta jauniems žmonėms, kuriems rūpi, ką, pavyzdžiui, kalba Greta Thunberg, arba Black Lives Matter judėjimas JAV. Aišku, tai nuo amžiaus nepriklausantys dalykai.

Sakyčiau, knyga skirta iš savo varpinės plačiai besižvalgantiems žmonėms.