Festivalio tema – „Baltijos ir Šiaurės šalių tapatybės paieškos“. Per literatūrą ir pokalbius su rašytojais rengėjai ragins ieškoti panašumų ir skirtumų, sąlyčio taškų tarp mūsų, lietuvių, ir netolimų mūsų kaimynų Baltijos šalyse ir Skandinavijoje. Ko rasime daugiau – panašumų ar skirtumų? Atsakymas turėtų paaiškėti pokalbiuose su festivalio svečiais.
„Baltijos jūra mus ir Skandinavijos šalis ne tik skiria, bet ir vienija. Skaitydami skandinavų literatūrą, pavyzdžiui, pagrindinės šių metų festivalio viešnios Sofi Oksanen knygas, galime pastebėti, kad tos pačios ir mums labai aktualios problemos – sovietmetis, jo palikimas ir traumos – rūpi ir kitoje jūros pusėje. Šiais metais būtent tai ir norime patyrinėti – kaip tos pačios problemos yra matomos čia ir kitapus Baltijos jūros“, – sakė festivalio sumanytoja Rūta Kačkutė.
Didžioji šių metų festivalio intriga – du žymūs lietuvių autoriai skaitys ištraukas iš savo naujų, dar neišleistų ar ką tik pasirodžiusių, knygų. Vienas jų – Marius Ivaškevičius – pristatys savo naują romaną „Tomas Mūras“, kuris knygynuose pasirodys tik kitų metų vasarį. O Rolandas Rastauskas skaitys ištraukas iš savo naujausio kūrinio „Venecija tiesiogiai“.
Vaizduoja sovietmetį
Be rašytojos iš Suomijos S. Oksanen, šiais metais į festivalį pakviestos dar trys įdomios moterys, kurios atstovauja Baltijos šalių literatūrai.
Pirmoji – lietuvė Paulina Eglė Pukytė, vizualinių menų atstovė, meno kritikė, rašytoja, dramaturgė. Ši autorė, ką tik išleidusi naują knygą „Lubinas ir seradėlė“, yra puikus gyvenimo tarp skirtingų kultūrų pavyzdys. Festivalio lankytojai bus kviečiami su autore keliauti tarp skirtingų meno sričių, pamatyti mūsų pačių kultūrą tarsi iš šalies.
Antroji viešnia iš kaimynystės – latvių rašytoja Laima Kota, Lietuvos skaitytojams geriau žinoma kaip Laima Muktupavela, knygos „Pievagrybių testamentas“ autorė. Šiais metais lietuvių kalba išėjo jos nauja knyga „Kambarys“, kurioje pasakojama sovietmečio pabaigos istorija.
„Nuo sovietmečio jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume į jį pažvelgti per atstumą. Vaikai, paaugliai, išgyvenę sovietmetį, dabar jau yra brandūs žmonės ir nori papasakoti apie savo vaikystės patirtis, apie išgyventą virsmą, jo pasekmes“, – kalbėjo R.Kačkutė.
Trečioji viešnia – estų poetė ir rašytoja Maarja Kangro, išdrįsusi savo mažoje šalyje išleisti autobiografišką, savo pačios dienoraščiu grįstą romaną apie sunkumus norint susilaukti kūdikio. Susitikime su autore skaitytojai kviečiami diskutuoti apie motinystę, apie tai, ar esame pasiruošę rašytoją moterį vaizduoti ir suprasti kaip tiesiog moterį.
Dėmesys skandinavams
Niekas nepaneigs lietuvių meilės skandinavų literatūrai, tad festivalio rengėjai nori parodyti kuo platesnį jos spektrą.
„Džiaugiamės, kad garsiausias Skandinavijos detektyvų autorius Jo Nesbo sutiko dalyvauti festivalyje nuotoliniu būdu. Beje, nors didžiąją dalį renginių suplanavome gyvai ir tikimės, kad nieko nereikės keisti, esame pasiruošę bet kurią akimirką perkelti festivalį į virtualią erdvę.
Viena vertus, gaila, kad pernai negalėjome matyti lankytojų akių, kita vertus, tai buvo sėkmingiausias festivalis pagal jų skaičių, nes prie transliacijų internete galėjo prisijungti visi – ir užsienio lietuviai, ir žmonės, gyvenantys ne Vilniuje“, – sakė R.Kačkutė.
Nuo detektyvų pažintis su skandinavų literatūra tik prasidės. Sunku būtų rasti geriau tapatybės paieškas vaizduojantį autorių už Joną Haseną Khemiri. Rašytojas yra švedės ir tunisiečio sūnus, augęs Stokholmo priemiestyje, turintis asmeninės patirties, susijusios su švedų požiūriu į kitataučius ar kitaip atrodančius žmones.
„J.H.Khemiri kelia labai probleminius klausimus, kurie aktualūs ir mums. Kol kas yra labai mažai literatūros, parašytos tų žmonių, kurie augo ir asmeniškai patyrė, ką reiškia bręsti mišrioje šeimoje ir kurie dalytųsi, kaip tai formavo jų kultūrą ir nulėmė šeimos santykius. Todėl smagu pristatyti šį autorių, tai – naujas balsas skandinavų literatūroje“, – ištarė R.Kačkutė.
Bus ir naujovių
Festivalio „Vilniaus lapai“ naujovė – rašytojų dialogai. Į pirmąjį dialogą apie moterį, kaip rašytoją, ir apie feministinę literatūrą kviečiama jau minėta estų rašytoja M.Kangas ir belgų rašytoja, dramaturgė, aktorė Genevieve Damas.
Paskutinį vakarą festivalis žiūrovus nublokš į visiškai priešingą pasaulio pusę ir kvies į susitikimą su meksikiečių rašytoja Fernanda Melchor. Nors Meksika geografiškai labai toli nuo Šiaurės šalių, naujas rašytojos romanas „Uraganų sezonas“ tarsi pratęsia tapatybės temą. Romane pasakojama apie meksikiečių gyvenimą, mafijų karus ir jaunimo ieškojimus.
„Vilniaus lapai“ išlaikys ir žiūrovų jau pamėgtus festivalio komponentus: pasirodymais ir poezijos eksperimentais džiugins „Literariumas“ su Aldona Vilutyte, vaikai ir jaunimas bus kviečiami į kūrybines dirbtuves komiksų ir grafinių novelių tema, kurias ves komiksų kūrėja Akvilė Magicdust ir komiksų autorė, psichologės išsilavinimą turinti Tatiana Goldberg iš Danijos. („Sostinė“)
Festivalis „Vilniaus lapai“ lapkričio 11–14 d. vyks „Menų spaustuvėje“.
