Atsisveikinimas su rašytoju Jonu Mačiukevičiumi – Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22) 6-oje salėje sekmadienį, spalio 24 d., 17-22 val. ir pirmadienį, spalio 25 d., 9–14 val. Urna išnešama 14 val. Laidotuvės – Vilniaus Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.
Jonas Mačiukevičius (g. 1939 m. rugpjūčio 17 d. Ginaičiuose, Ariogalos valsčius) – Lietuvos poetas, prozininkas, visuomenės ir politinis veikėjas.
Mokėsi Betygalos vidurinėje mokykloje, dėl ligos negalėdamas jos lankyti – savarankiškai. Lietuvos invalidų draugijos iniciatorius, 1988–1991 m. jos pirmininkas. 1990 m. kartu su Juozu Nekrošiumi ir Juozu Šapoka įsteigė „Bičiulystę“, oficialų neįgaliųjų gyvenimą atspindintį savaitraštį. 1992–1996 m. Lietuvos invalidų tarybos prie LR Vyriausybės pirmininkas.
Parašė daugiau kaip 40 įvairių žanrų knygų, išleistų Lietuvoje ir užsienyje. Pagal jo žodžius kompozitorius Benjaminas Gorbulskis parašė operetę „Adomas nenori būti Adomu“ (pastatyta 1982 m.), kompozitorius Rimvydas Racevičius sukūrė oratoriją „Septynios giesmės apie gyvenimo medį“ (1985 m.). Kūrybai būdingas autobiografiškumas ir lyrizmas.
1968 metais Lietuvos kino studija sukūrė apie jį kino žurnalą „Žalioji spalva“, kuris šiuo metu saugomas Lietuvos centrinio valstybės archyvo Kino dokumentų skyriuje.
Joną Mačiukevičių ypač išgarsino jo apysaka „Laikrodžiai nesustoja“, išėjo keli tiražai, ji buvo išversta į rusų, latvių, estų kalbas. Klaipėdos dramos teatras pagal ją pastatė televizijos spektaklį. Skaitytojai ją vertino kaip psichologinės pagalbos leidinį, kuris padėjo daugeliui likti gyviems, susilaikyti nuo savižudybės.
Sudarė kurčiųjų kūrybos almanachą „Kai tylos per daug“ (2010) ir J. Jasaitytės eilėraščių knygą „Jei pašaukei, tai vesk...“ (2010).
J. Mačiukevičius apdovanotas LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo Garbės raštu (1964), Lietuvos Lenino komjaunimo premija už knygą „Laikrodžiai nesustoja“ (1969), Lietuvos Valstybine premija už oratoriją Septynios giesmės apie gyvenimo medį (1986), 1990 m. jam suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardas.
2000 m. jo knyga „Ančiukas Krypčiukas“ pripažinta reikšmingiausia metų knyga. 2008 m. už knygą „Legenda apie legendą“ jam paskirta Vytauto Tamulaičio premija. 2009 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įteikė jam Gerumo žvaigždės apdovanojimą. 2014 m. LR Prezidento J. Mačiukevičių apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi su įrašu diplome: „Už asmeninį indėlį atkuriant nepriklausomą Lietuvą ir įtvirtinant šalies nepriklausomybę, už šiuolaikiškos valstybės kūrimą ir puoselėjimą, už Lietuvos vardo garsinimą kūrybiniais ir profesiniais pasiekimais bei laimėjimais.“ 2015 m. rašytojui suteiktas Raseinių garbės piliečio vardas.
Pats rašytojas dėl ligos negalėdamas bendrauti su kolegomis, viename straipsnyje yra rašęs: „Kartais viliuosi, kad vienas sugrįžimas yra įmanomas: gal kai numirsiu, būsiu užkastas rašytojų kalnelyje Antakalnio kapinėse. Ten vėl būsime kartu – su kuriais važiavau į Poezijos pavasarius, Prozos rudenis, su kuriais kvailiojome, bučiavomės... Tokia viltis man yra guodžianti“.
