„Literatūros vertėjai – yra vieni svarbiausių Lietuvos ambasadorių. Jie ne tik verčia prozos, poezijos, negrožinės literatūros kūrinius, bet taip pat tiesia ir stiprina tiltus tarp skirtingų kultūrų, – sako Lietuvos kultūros instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. – Džiaugiamės, kad Vertėjų seminaro tradicija nenutrūksta net pandemijos metu, vertėjai išlaiko artimus profesinius ir asmeninius santykius, nenustoja domėtis Lietuvos autorių kūriniais, o svarbiausia – atsiranda naujų žmonių, norinčių versti literatūrą. Pirmą kartą seminare dalyvaus verčiantys į korėjiečių, katalonų, hebrajų ir net arabų kalbas.“
Seminaras pirmą kartą organizuojamas Kaune. „Norime vertėjus supažindinti ne tik su lietuvių literatūros naujienomis, su Kauno įkvėptais rašytojais, bet ir su pasaulinio dėmesio sulaukusia Kauno modernizmo architektūra ir artėjančiu „Kauno 2022“ projektu. Tikimės, kad po šio seminaro užsienyje pasirodys daugiau su Kaunu susijusių literatūros kūrinių vertimų“, – pasakoja Instituto projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė. Iki šiol vertėjai rinkosi Anykščiuose, Dubingiuose, Kėdainiuose, Druskininkuose, Nidoje ir kituose Lietuvos miestuose.
Vertėjų seminaras įkvepia ir palaiko aistrą versti
Vertėja į estų kalbą Tiina Kattel, paklausta, kelintą kartą dalyvauja Vertėjų seminare ir kodėl net siaučiant pandemijai ryžtasi į jį atvykti, prisipažįsta, kad jau ir pati nežino, kelintas jai šis vertėjų susitikimas. „Mažiausiai 4, o gal ir 5, – sako mėlynplaukė Tiina. – Estijoje apie įkyrius, ramybės neduodančius žmones sakome – kaip vantos lapas ant užpakalio. Aš šiais metais ir buvau tas lapas: vis nedaviau Kotrynai [Pranckūnaitei] ramybės, vis klausinėdavau, ar seminaras bus! Taip norėjau, kad vyktų! Sunku net paaiškinti, kodėl.
Manau, kad šiek tiek kalta ir korona – tiesiog atsibodo tas sėdėjimas namuose, bet ne vien tik tai. Iš tikrųjų, labai norisi susitikti – bendrauti su kolegomis, sužinoti, kaip jie gyvena, ką verčia, kokie jų planai. Taip pat visada labai įdomu susipažinti su rašytojais, klausyti paskaitų apie naujausią literatūrą. Svarstau, kad šiais metais ypač laukiu seminaro dar ir todėl, kad pati pradėjau labai aktyviai versti“, – ir pasidžiaugia ką tik sulaukusi neigiamo antigeno testo – reiškia, kad rytoj galės keliauti į Lietuvą.
Vertėjų seminaras įkvepia ne tik aistringus profesionalus, kokių viena yra T. Kattel, bet ir pradedančius vertėjus. Čia jie sužino, kaip Lietuvos rašytojų kūriniai buvo įvertinti užsienio skaitytojų ir kritikų, susipažįsta su literatūros naujienomis, iš patyrusių kolegų išgirsta, kaip reikia dirbti su savo šalies leidėjais. „Esu labai jauna vertėja, todėl pirmiausia man yra svarbu susipažinti su vertėjų pasauliu ir kolegomis. Taip pat tikiuosi seminare sužinoti apie naujausius literatūros kūrinius, – prisipažįsta ne per seniausiai literatūros vertimu susidomėjusi Agathe Kazakevičius, atvykusi studijuoti istorijos į Lietuvą, savo iš senelio gimtinę, iš Prancūzijos.
Atvyksta ir jau pažįstančių Kauno literatūrą
Tarp atvykstančiųjų į Vertėjų seminarą yra jau vertusių Kauno rašytojų kūrinius. Pavyzdžiui, Beatričė Beliavciv į ukrainiečių kalbą išvertė Antano Škėmos apysaką „Saulėtos dienos“, Kamilis Pecela – į lenkų kalbą „Kauno architektūros gidą“, o įkvėptas Leonido Donskio – Aleksandro Štromo „Laisvės horizontus“, Carmen Caro Dugo – į ispanų kalbą Maironio, Janinos Degutytės, Donaldo Kajoko ir kitų su Kaunu susijusių poetų kūrinių. Kroatė Mirjana Bračko į savo kalbą išvertė Vytautės Žilinskaitės humoreskas „Kas atsitiko“, o čekė V?ra Koci?nov? – Kęstučio Navako knygeles vaikams „Žvėreliai mokosi svajoti“ ir „Žvėreliai mokosi draugauti“.
Kaune gimusios ir čia palaidotos Dalios Grinkevičiūtės memuarus „Lietuviai prie Laptevų jūros“ į įvairias kalbas išvertė net 3 šių metų seminare dalyvaujantys vertėjai: K. Pecela – į lenkų, M. Bračko – į serbų, C. C. Dugo (kartu su Margarita Santos Cuesta) – į ispanų. Visi šie vertimai į užsienio kalbas buvo finansuoti Vertimų skatinimo programos lėšomis.
Seminare gilinsis į literatūros naujienas ir susipažins su Kauno rašytojais
Maironio lietuvių literatūros muziejus taps šio Vertėjų seminaro lietuviškai skambančia tarptautine erdve, kurioje susitiks vertėjai, Lietuvos literatūros specialistai ir Kauno literatai. Darbinių sesijų metu vertėjai susipažins su pastarųjų dviejų metų prozos, poezijos, dramaturgijos naujienomis.
Ryškiausius 2019–2021 m. šiuolaikinės lietuvių prozos kūrinius pristatys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) doktorantė Agnė Cesiulė, lietuvių poezijos naujausias tendencijas atskleis literatūrologė Virginija Cibarauskė, su svarbiausiomis vaikų literatūros autorių knygomis supažindins Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento Tyrimų ir sklaidos skyriaus vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė. VDU Lituanistikos katedros docentė Aurelija Mykolaitytė pristatys naujausias Lietuvos autorių pjeses, o šios katedros docentė Vijolė Višomirskytė skaitys specialią paskaitą apie Kauno įvaizdžius literatūroje.
Ketvirtadienio vakarą Vertėjų seminaro dalyviams bus surengtas specialus Daivos Čepauskaitės ir Donaldo Kajoko kūrybos vakaras ir susitikimas su Kauno literatais. Vertėjų seminarą užbaigs Algimanto Grigo ekskursija modernistiniame Kaune ir pažintis su Pažaislio vienuolyno ansambliu.
Atviras renginys Kaune: apie paskutinę Lietuvos vasarą ir istoriko teritoriją
Spalio 8 d., penktadienį, 18 val. Istorinėje LR prezidentūroje vyks Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojų, rašytojų Aurimo Švedo ir Norberto Černiausko pokalbis „Apie paskutinę Lietuvos vasarą ir istoriko teritoriją“. Jo metu A. Švedas pristatys N. Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, o pastarasis – A. Švedo knygą „Istoriko teritorija“. Renginys yra nemokamas, atviras visiems, turintiems Galimybių pasą. Renginio metu yra privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes.
Kada sužinosime apie Vertėjų seminaro naudą?
„Apie tai, kuriuos autorius ir kurias jų knygas seminaro metu įsimylėjo vertėjai – sužinosime jau pavasarį, artėjant paraiškų gauti Vertimų skatinimo programos finansavimą terminui. Kiekvieną balandį ir spalį Institutas skiria finansavimą daugiau nei trisdešimčiai naujų vertimų. Tarp jų visuomet būna Vertėjų seminare pristatytų kūrinių,“ – patirtimi dalijasi K. Pranckūnaitė.
