Jaunuosius literatus atrinko poetai Greta Ambrazaitė ir Aivaras Veiknys, prozininkai Saulius Vasiliauskas, Monika Baltrušaitytė, Ramūnas Čičelis. Po ilgų diskusijų iš 22 konkursui pateiktų rankraščių buvo išrinktos penkios rašytojos – prozininkės Ieva Marija Sokolovaitė, Augustė Jasiulytė, Nomeda Griškevičiūtė bei poetės Uršulė Toleikytė ir Alina Borzenkaitė.
Kūrybos rinkinyje šiemet dominuoja proza
U. Toleikytės kūryboje svarbus kasdienybės stebėjimas, apmąstymai, sapnai, fantazijos, ryšys su kitu. Psichologijos studijas baigusi poetė šiuo metu studijuoja sociologijos doktorantūroje, ji kuria ir pasakas vaikams. Uršulės eilėraščius rinkiniui komisijos nariai išrinko vienbalsiai.
Kita festivalio poetė – Alina Borzenkaitė. Vilnijos krašte užaugusi menininkė iš pradžių rašė tik rusų kalba, domėjosi lenkų poezija, o vėliau atsivėrė ir lietuviškosios poezijos durys. Poetę žavi kontrastai ir kasdienybėje poeziją ji derina su paveldosaugininkės ir istorikės amatais. Anot komisijos nario, poeto A. Veiknio, Alinos eilėraščiai tikrai verti dėmesio, nes jie vizualūs, skambantys, nenusaldinti, aktualūs. „Smagu, kad gana sėkmingai išbandomos klasikinės formos, ko kitiems autoriams pritrūko“, – sako jis.
Šįkart „Slinkčių“ rinkinyje bus galima rasti net tris prozos knygutes – tarp konkursui pateiktų kūrinių turbūt pirmąkart festivalio istorijoje išsiskyrė itin stiprūs prozininkai, iš kurių atrinkti geriausius komisijai nebuvo lengva užduotis.
Balandėliai, krizinis nėštumas ir ilgi, poetiški sakiniai
Augustė Jasiulytė, viena iš atrinktų prozininkių, aštuoniolikos metė mokyklą ir su šimtu litų išvažiavo laimės ieškoti į Helsinkį. Grįžusi į Vilnių, ji baigė „Varpo“ suaugusiųjų mokyklą, įstojo į Skandinavistikos studijas. Anot rašytojo S. Vasiliausko, „iš šįmet konkursui pateiktų tekstų korpuso išsiskyrė emociškai įkrautas, intymus, tačiau ne patetiškas Augustės apsakymas apie krizinį nėštumą, struktūruotas nedideliais fragmentais ir suregztais taupiais, pagauliais sakiniais.“
Komisijos nariai pastebėjo ir ilgus, pulsuojančius, poetiškus Ievos Marijos Sokolovaitės sakinius. Jauna prozininkė rašo nuo vaikystės, o mokykliniais metais nuolat dalyvaudavo literatūriniuose konkursuose ir neretai tapdavo jų nugalėtoja. Vis tik baigusi mokyklą ji įstojo į biologiją ir pasinėrė į mokslo pasaulį. „Šiuo metu į neišsemiamas gamtos keistenybes gilinuosi iš labai smulkmeniškos mokslinės pusės, o tai, ko suprasti nepajėgiu, išpilu tekstais“, – sako ji.
Penktoji festivalio „slinktininkė“, Nomeda Griškevičiūtė, pripažįsta, jog jos kūryba tikrai keistoka, visai kaip „YouTube satisfying videos“ – kartais nesupranti, kas vyksta, bet nenori, kad tai baigtųsi. „Todėl rašau apie nieką ir viską vienu metu. Nuo balandėlių iki karvių dėmių ar nuo šiltnamių iki lygintuvų“, – teigia ji. Anot komisijos nario R. Čičelio, „paprastai pradedantieji rašytojai savo kūriniais siekia saviraiškos. N. Griškevičiūtės prozos tekstai ne perteikia autorės būsenas, o patys sukuria savitą, (savi)ironišką ir žaismingą tikrovę, kurioje drąsiai eksperimentuojama.“
Kiti „slinktininkai“ – dailininkai, skulptoriai ir kartvelų rašytojai
Konkursas buvo skelbtas ir dailininkams, kurių kūriniai tradiciškai papuoš festivalio rinkinį. Dailės konkurso komisiją sudarė dailininkai Petras Lincevičius, Rosanda Sorakaitė ir Auksė Miliukaitė. Bendru sutarimu buvo išrinkti penki menininkai – Agota Bričkutė, Domas Mykolas, Felicija Dudoit, Greta Šležaitė ir Karolina Latvytė Bibiano.
Agota Bričkutė yra Klaipėdoje gimusi dailininkė bei laisvai samdoma menotyrininkė, kurios kūryboje didelis dėmesys skiriamas portreto ir peizažo žanrams, spalvų bei formų improvizacijai.
Kauno dailės gimnaziją baigęs, o vėliau Vilniaus dailės akademijoje skulptūros specialybę pasirinkęs Domas Mykolas po bakalauro įstojo į paveldosaugos specialybę Vilniaus universitete, bet jos nebaigė – pasirinko skulptūros magistro studijas. „Nesigailiu, kad teko paklaidžioti tarp fakultetų ir universitetų, tai man suteikė nemažai naujų patirčių ir viena jų – archeologija,“ – sako jis.
Felicija Dudoit savo kūryboje bando dokumentuoti paplūdimiuose aptinkamus objektus. Vienas iš jų – raudona vėliavėlė šalia gelbėtojo posto, kuri lyg ir perspėja, kad maudytis griežtai draudžiama, nors jūroje visiškas štilis. „Ieškodama motyvų paveikslams, matytus objektus mintyse imu gretinti su kitais daiktais, aplinka ir įvykiais“, – pasakoja ji.
Dailininkė Greta Šležaitė tapybos mokytis pradėjo Kauno Antano Martinaičio dailės mokykloje, stažavosi Linco meno ir dizaino universitete Austrijoje, šiuo metu studijas tęsia Vilniaus dailės akademijoje. „Kūryboje vaizduoju tirštą tamsą, subtilų švytėjimą, ženklus ar mistinį peizažą, – sako ji. – Visa tai įkvėpta žiemos sąstingio, ilgesio ir klajonių.“
Paskutinė menininkė šiame penketuke – Kaune užaugusi ir Vilniaus dailės akademijoje tapybos bakalaurą įgijusi Karolina Latvytė Bibiano. Nuo šių metų rugsėjo menininkė taps ir VDA skulptūros magistrante. Karolinos kūryba telkia dėmesį į tai, kaip žmonės supranta gamtos pasaulį, jos darbuose atsispindi rūpinimasis aplinka bei ekologinėmis problemomis.
2 Festivalį „Literatūrinės slinktys“ organizuoja asociacija „Slinktys“ ir finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Šiemet festivalio renginių sąraše – ne tik jaunųjų kūrėjų rinkinio pristatymas ir dailininkų parodos atidarymas didžiuosiuose miestuose, bet ir kūrybinės dirbtuvės, kurių metu žinomi rašytojai aptarinės kūrybą su jaunaisiais. Į festivalį taip pat pakviesti ir jaunieji kartvelų rašytojai, kurie dalyvaus renginiuose kartu su „slinktininkais“.
