„Redaktoriaus testamente“ esu baltasis ir juodasis metraštininkas viename asmenyje – tas, kuris gal per ilgai užsisėdėjo vyriausiojo redaktoriaus kėdėje, uostydamas parako dviejose epochose... Stengiuosi pirmiausia būti atviras ir sąžiningas sau, nors kartais išsprūsdavo ir piktesnis žodis, prasiverždavo užgautos ambicijos.
Kai kasdien susiduri su nepadailinta tikrove, pats tampi jos atspindžiu. Nesu joks pranašas ar aiškiaregys, todėl nepretenduoju į neginčijamą tiesą – to mane pirmiausia išmokė žurnalistika. Tikrai atsiras ne vienas, kuris mano aprašytus įvykius ir pažertus pamąstymus įvertins kitaip. Dėl to džiaugsiuosi, nes pasaulis juda į priekį tik tada, kai kibirkščiuoja skirtingi požiūriai.“
Gedvydas Vainauskas
Pateikiame ištrauką iš knygos, kurią jau galima įsigyti šalies knygynuose:
***
Krepšinio keliai mane porą kartų suvedė ir su V. Adamkų pakeitusia D. Grybauskaite, tuomet dar Lietuvos deleguota eurokomisare. Ji drauge su keliais kolegomis iš Europos Komisijos taip pat stebėjo 2005-ųjų finalinę kovą Šarlerua, nepraleido ir po poros metų vykusio kito Europos taurės finalo, kur „Lietuvos rytas“ po atkaklios kovos nusileido vienam pajėgiausių Europoje Madrido „Real“ klubui.
Tačiau tai buvo vieni iš nedaugelio atvejų, kai man teko asmeniškai susidurti su D. Grybauskaite. Išrinkta prezidente ji užsisklendė Prezidentūroje ir rezidencijoje Turniškėse, apsiribodama oficialiu valdišku bendravimu.
Apsaugos darbuotojai man yra pasakoję, kad vienąkart tarp Kūčių ir Naujųjų metų, kai visa Lietuva smagiai šventė, ji net septynias dienas nekėlė kojos iš namų. Aš tikrai išprotėčiau tiek laiko užsidaręs tarp keturių sienų, o jai, matyt, tai normali būsena. Tiesa, koronaviruso pandemija daugelį privertė rinktis tokį gyvenimo būdą, bet taip elgiamasi norint išvengti akistatos su mirtimi, o ne savo noru.
Visą vienatvėje susikaupusią neigiamą energiją prezidentė paskui išliedavo ant pavaldinių ar ministrų, teisėsaugos vadovų.
Pirmą kartą siekdama prezidento posto ši tuomet penkiasdešimt trejų metų vieniša moteris labai nuogąstavo, kad nebūtų paviešintos jos asmeninio gyvenimo paslaptys. Kovo 11-osios Akto signataras Bronius Genzelis yra pasakojęs, kaip D. Grybauskaitė jam ir kitam signatarui Aloyzui Sakalui išgąstingai dėstė bijanti vėl galinčių pasigirsti kalbų apie tariamai netradicinę jos seksualinę orientaciją ir nerimaujanti, ką pamanys rinkėjai: „Kaip žmonės reaguos į tai, kad esu laikoma lesbiete?“
Abu signatarai būsimąją prezidentę guodė, kad dalis lietuvių nepakantūs gėjams, bet atlaidžiai žvelgia į lesbietes, todėl nereikėtų baimintis tokių kalbų. Vėlesni įvykiai parodė, kad jie neklydo.
Artėjant 2009 metų prezidento rinkimams, kilo nemenkas šaršalas, kai katalikiškos pakraipos žurnalistas Vaidotas Žukas per Lietuvos radiją drąsiai pasamprotavo apie netradicinę D. Grybauskaitės orientaciją.
Apie tai jis prabilo, kai surinko duomenų iš trijų nepriklausomų šaltinių: „Užsienyje tuo niekas nesistebėjo, nes pasaulio civilizacijų ir kultūros istorijoje būta daugybės itin talentingų lytinių mažumų atstovų, tačiau provincialioje Lietuvoje kai kam tai pasirodė labai netikėta.“
Po tokių išvedžiojimų V. Žukas vis dėlto buvo atleistas iš darbo radijuje.
D. Grybauskaitei tapus prezidente, niekam neužkliuvo ir jos blaškymasis užsienio politikos erdvėse. Iš pradžių ji puolė į Rusijos ir Baltarusijos vadovų glėbį, atvirai ignoravo iš Vašingtono siunčiamus signalus ir atkakliai Lietuvoje ieškojo Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimo, atsisakė 2010 metų pavasarį vykti į Prahą, kur JAV prezidentas Barackas Obama surengė vakarienę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovams.
Tačiau vėliau D. Grybauskaitė staiga visiškai pakeitė kryptį: nors ir dukart – 1991 ir 1999 metais – išprašyta iš JAV, tapo ištikimiausia šios valstybės sąjungininke ir aršiausia Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritike Europoje.
Dar po kurio laiko, 2017-ųjų pabaigoje, – naujas kūlvirstis. Kai Vašingtonas Izraelio sostine pripažino Jeruzalę ir nusprendė ten perkelti savo ambasadą, plykstelėjo politinės aistros – dėl to net balsuota Jungtinėse Tautose. Su niekuo Lietuvoje nepasitarusi D. Grybauskaitė liepė mūsų šalies atstovams pritarti JAV kritikuojančiai rezoliucijai. Prisimenant, kaip sunkiai buvo klojamas gerų Lietuvos santykių su JAV ir Izraeliu pamatas, tai buvo smūgis sau žemiau juostos.
Taip, tokios pozicijos laikėsi Europos Sąjunga, bet daugelis naujų Bendrijos narių balsuojant susilaikė...Charakteriu, valdymo stiliumi, kalbos maniera D. Grybauskaitė kažkiek pati primena Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Tačiau kai kuo jų požiūriai labai skiriasi. Nors Rusijoje įsigalėjęs autoritarinis režimas, V. Putinas nevengia bendrauti su žmonėmis, kalbėti ir ne itin maloniomis temomis. Jis kasmet Rusijos ir užsienio žurnalistams surengia trijų valandų spaudos konferenciją. Ne visi klausimai būna iš anksto parengti, jam tenka reaguoti ir į nesuderintus.
O per abi Lietuvos prezidentės valdymo kadencijas Prezidentūroje įvyko gal vos pora spaudos konferencijų.
V. Putinas mėgsta ir pašmaikštauti, juokais išsisukti iš nemalonios situacijos, o D. Grybauskaitė visuomet įsitempusi, tiesmukai reaguojanti į iš anksto nesuderintą žodį ar veiksmą.
Jau mažai kas prisimena plačiai nuskambėjusį D. Grybauskaitės interviu 2015 metų gegužę – daugelio nuostabai, ji sutiko atsakyti į Latvijos nacionalinės televizijos žurnalisto Gundaro Rēdero klausimus. Padarė išimtį ir suklupo.
Apie Rytų partnerystę D. Grybauskaitę klausinėjęs Latvijos žurnalistas interviu pabaigoje pokalbį pakreipė kita linkme – pasiteiravo, kaip prezidentė vertina tos pačios lyties asmenų partnerystę, ir iškart sulaukė griežto atkirčio. Atšovusi, kad Lietuvoje tai nėra aktuali tema, D. Grybauskaitė pareikalavo, kad žurnalistas pateiktų iš anksto suderintus klausimus.
Dar didesnė įtampa kilo, kai G. Rēderas neatlyžo ir ėmė teirautis apie prekybos centro „Maxima“ griūtį Rygoje, taip pat paprašė išvardyti mėgstamiausius krepšininkus. Tačiau, užuot sulaukęs atsakymų, Latvijos žurnalistas išgirdo: „Jeigu nenorite klausti suderintų klausimų, mes baigėme.“
Prezidentės atstovai dar bandė derėtis, kad šis interviu metu plykstelėjęs incidentas nepasirodytų televizijos eteryje, bet latvis nesileido į kalbas: „Tai prieštarautų mano ir laisvos žurnalistikos principams.“
Vėliau G. Rēderas interviu „Lietuvos rytui“ teigė, kad tas įvykis bus naudingas abiejų mūsų šalių visuomenėms: „Juk tiek Lietuva, tiek Latvija – demokratinės valstybės, kuriose žurnalistas turi teisę politiko ar kito viešo asmens klausti, ko nori. Tai vertybė, kurią mes turime ginti.“
Dar pridūrė, kad tai, kas įvyko, jam buvo staigmena.Šis interviu ir reakcija į jį, regis, giliai įžeidė D. Grybauskaitę. Gal todėl sugedus lėktuvui ji nesėdo į automobilį, kad 2018 metų lapkričio 18-ąją galėtų nuvykti į Latviją pasveikinti nepriklausomybės šimtmetį švenčiančių kaimynų. Vilnių nuo Rygos skiria tik trys šimtai kilometrų, bet, matyt, ją sukaustė giliai viduje po interviu išsikerojęs pyktis ir įžeisto žmogaus principai.
Po poros savaičių į panašią situaciją pateko Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Sugedus ir Kelne priverstinai nusileidus lėktuvui, kuriuo ji skrido į Argentinoje vykstantį dvidešimties įtakingiausių pasaulio valstybių vadovų susitikimą, vokiečių politikė nepasuko atgal į Berlyną. Pavėlavusi parą ji reisiniu lėktuvu atskrido į Buenos Aires.
Nors teko atšaukti kelis svarbius susitikimus, tarp jų – su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, Vokietijos kanclerė aiškiai parodė, kad dėl savo šalies įvaizdžio ir interesų ji pasiryžusi aukoti asmeninius nepatogumus.
Po akibrokšto per interviu Latvijos televizijai D. Grybauskaitė ėmė dar labiau vengti žurnalistų ir viešų renginių. Ji mieliau bendravo su pensininkais ir vaikais, kurie ištirpdavo vien ją pamatę ir nebeįstengdavo suregzti normalaus klausimo. Ypač mielai metų pabaigoje ji su vaikų pilnu lėktuvu, už kurį sumokėdavo verslininkai ir valstybinė įmonė „Lietuvos energija“, skrisdavo į Laplandiją susitikti su Kalėdų Seneliu.
