Maurizio de Giovanni „Picofalkonės šunsnukiai“
Korupcijos skandalo paženklintam Picofalkonės komisariatui suteiktas paskutinis šansas – naujasis komisaras Luidžis Palma ir keturi iš kitų Neapolio rajonų atsiųsti pareigūnai turi nuplauti nuo jo gėdą ir grąžinti prarastą autoritetą.
Tiesa, naujokai irgi netobuli: inspektoriaus Lojakono biografiją temdo incidentas su informatoriumi, policininkas Romanas dažnai nesitvardo, pareigūnė Di Nardo apsėsta ginklų, o jaunesnysis policininkas Aragona vairuoja kaip beprotis.
Senbuviai Pizanelis ir Kalabrezė persekiojami savų demonų, tačiau komisaras tikras – dirbdami išvien jie gali tapti puikia tyrėjų komanda.
„Knygą atsiverčiau šiek tiek su nerimu, nes maniau, kad veiksmas vyks kamoriniame, mafijiniame Neapolyje, kad tai bus Italijos tautinio paveldo detektyvas, – LRT radijo laidoje „Nenušaunami siužetai“ prisipažino jos vedėjas Ernestas Parulskis. – Skaityti pradėjau labai nenoriai ir jau po kelių puslapių visiškai nurimau. Man labai patiko, netgi gerokai viršijo susikurtus lūkesčius. Apsiverkčiau iš džiaugsmo, jei tokį parašytų lietuvių autorius.“
Maurizio de Giovanni – vienas šiuolaikinės italų kriminalinės literatūros meistrų, jo knygos tapo bestseleriais visoje Europoje. Vien Italijoje jų parduota daugiau nei 1,5 milijono. „Picofalkonės šunsnukiai“ – pirmoji knyga iš detektyvinių romanų serijos, pagal ją kuriamas jau trečias populiaraus „Rai 1“ televizijos serialo sezonas.
Robin Morgan-Bentley „Avarija“
Eilinės darbo dienos rytą greitkelyje pradinukų mokytojo Beno Andersono vairuojamas automobilis partrenkia staiga iš šalikelės iššokusį vyrą. Ir per akimirką Beno gyvenimas pasikeičia negrįžtamai. Avarijoje nukentėjusio Adamo smegenys mirusios, gyvybę palaiko tik aparatai.
Ligoninėje Benas susipažįsta ir bando susidraugauti su jo žmona Alisa ir septynmečiu sūneliu Maksu. Tik ar naujoji draugystė išties yra tokia, kokia atrodo?
„Nors anotacija žada trilerį, iš karto įspėju neapsigauti. Ypač tiems, kurie nori greito tempo, greito veiksmo, greitų sprendimų ir posūkių. Dviračio čia niekas nebando išrasti.
Tik lėtai, po vieną sluoksnį, kantriai ir vietomis net šiek tiek atsargiai atidengia vis naują katastrofą patyrusių žmonių jausmą, emociją, mintį. Realistiškai. Skaudžiai. Įtikinamai, nes gyvenimiškai. Kur verkia ir vyrai, o ne tik stojiškai išpūtę krūtines priima visas gyvenimo negandas. Kur sprendimai kartais priimami paskubėjus. Kvailai įsimylėjus. Kur pyktis įsišaknijęs, visai kaip ir nuoskaudos, baimės, nepasitikėjimas savimi, skausmas. Kur nesvarbu, kiek daug duodi, kas nors vis tiek nori daugiau. Kur gali tapti aplinkybių auka. Ką ten auka – įkaitu. Kur meluoji sau, todėl meluoji ir visiems kitiems“, – apie knygą rašė tinklaraščio „book.duo“ narė Patricija.
Angie Kim „Stebuklai“
Jong Ju meluoja duodama parodymus teisme, nagrinėjančiame Stebuklų batiskafo, hiperbarinės deguonies kameros, sprogimo bylą. Meluoja jos vyras Pakas, batiskafo operatorius, meluoja ir jų paauglė dukra Merė. Meluoja liudininkai, nukentėjusieji ir kaltinamoji.
Nuolatinio rūpesčio išvargintos neįgalių vaikų mamos ir žmonos spaudimą gydytis nevaisingumą patiriantis daktaras keletą kartų per savaitę susitikdavo mažame Stebuklų miestelyje Virdžinijoje.
Padidinto slėgio deguonies seansai turėjo palengvinti pacientų būklę ir padėti korėjiečių Ju šeimai uždirbti pakankamai pinigų dukters mokslams. Tačiau kažkieno įžiebta ugnis susprogdino viltį ir pražudė du žmones. Tik ar tikrai tai buvo kaltinamųjų suole sėdinti moteris?
Teisme apklausiant veikėjus vienus po kitų aiškėja – visi jie turi paslapčių. Bjauriausi prietarai ir geriausi ketinimai, santuokos spąstai, įtampos kupina konkurencija ir iššūkiai, tenkantys tėvams, turintiems specialiųjų poreikių vaikų, bendruomenių galios ir pavojai – po detektyviniu siužetu slypi ne viena žmogiška drama.
„Stebuklų“ autorė Angie Kim apdovanota Edgaro Allano Poe premija už geriausią debiutinį romaną, jis tapo The Washington Post bestseleriu, Metų knyga jį paskelbė Time, The Washington Post, CrimeReads, Amazon. Knyga išversta į 19 kalbų.
Victoria Helen Stone „Sunkus vaikas“
Po apgaulinga Džeinės (sugrįžta patrauklioji sociopatė iš knygos „Aš, Džeinė“!) šypsena slepiasi talentinga manipuliatorė, akimirksniu perprantanti žmones ir mokanti prisitaikyti lyg chameleonas.
Ji dirba teisininke ir turi draugą, kuris neabejotinai ją myli, o seksas su juo tiesiog puikus. Tik jo pasiūlymas apsigyventi drauge Džeinei atrodo rizikingas. O kas, jei greitai nusibos?
Pabėgti nuo sprendimo padeda netikėta žinia: pradingo šešiolikmetė jos dukterėčia Keila. Susiradusi Keilos nuotrauką, tuščiose mergaitės akyse atpažįsta save. Džeinė supranta, kad Keila gali žaisti beprotiškai pavojingus žaidimus. Ir jai pasidaro įdomu...
„... Neprilygstama... Skaitytojai tapatinsis su Džeine ir kartu su ja mėgausis smulkiais kerštavimais ir begėdiškomis niekšybėmis, jų patirs visi, pamėginę ja pasinaudoti. Stone iš labai niūrių temų susuka smagų pasakojimą“, – taip knyga pristatyta „Publishers Weekly“.
Jennifer Hillier „Stiklainis širdžių“
Džordžina Šo, buvusi farmacijos kompanijos viceprezidentė ir paveldėtojo sužadėtinė, keliauja į kalėjimą už tai, kad keturiolika metų melavo nežinanti, kur dingo geriausia jos draugė. Tačiau kai Andželos Vong palaikai buvo aptikti miške prie Džo vaikystės namų, Sietlo policijos detektyvas ir buvęs merginų draugas Kaizeris Brodis pagaliau išsiaiškino tiesą: Andželą nužudė Kalvinas Džeimsas, pirmoji Džo meilė iš mokyklos laikų.
„Į knygos siužetą įkritau kaip musė į barščius ir išplaukti greitu metu tikrai nesinorėjo. Kodėl? Gavau gerą intrigą, daug mįslių ir krūvą detalių, kurias reikėjo ne tik žūtbūt įsiminti, bet ir išsiaiškinti.
Gerokai persiritusi per trečdalį knygos pasijutau, lyg būčiau per ilgai vedžiojama už nosies, tai vienu metu pasirodė kiek nuobodu, bet, vėl išlindus įtartinai aplinkybei, teko apsišarvuoti kantrybe ir toliau pasinerti į painią istoriją“, – apžvalgoje pastebėjo Jurgita, rašanti tinklaraštį „Mamos Pelėdos užrašai“.
Christian Unge „Per vandenį ir ugnį“
Stokholmo Nobelio ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus gydytojos Teklos Berg gebėjimas įsiminti detales ir nepaprasta fotografinė atmintis beveik niekuomet nenuvilia. Galvoje besisukantys vaizdai yra Dievo dovana ir kartu prakeiksmas, Tekla desperatiškai stengiasi juos suvaldyti skirdama sau amfetamino terapiją, tada įsisuka tikras uraganas.
Daugiabutyje nugriaudėjus galingam sprogimui kyla didžiulis gaisras, įtariama, jog tai teroristinis išpuolis. Tekla viena pirmųjų su skubiosios pagalbos komanda atvyksta į įvykio vietą ir išgelbsti smarkiai apdegusį vyrą.
Policija mano, kad jis gali būti vienas iš teroristų, tačiau kai kurie bruožai atrodo šiurpiai pažįstami... Gaisras sukelia domino efektą ir netrukus jis įtraukia ligoninės vadovybę, policiją ir nusikalstamo pasaulio atstovus.
Christianas Ungė – Stokholmo Karolio universitetinės ligoninės gydytojas ir populiarios tinklalaidės apie mediciną vedėjas. „Per vandenį ir ugnį“ – pirmoji TEKLA serijos knyga.
Loreth Anne White „Tamsi vilionė“
Prieš dvylika metų Sarą Beiker buvo pagrobęs Votleiko žudikas, žiauriai kankino ir prievartavo. Nors jai pavyko pabėgti, o nusikaltėlis buvo pagautas, Sara neteko visko: vyro, vaiko, ramybės ir įprasto gyvenimo.
Tapusi Olivija Vest ji įsidarbina Sulūžusio Skląsčio rančoje. Čia, nuostabios gamtos apsuptyje, pamažu gyja sielos ir kūno randai.
Votleiko žudikas kalėjime nusižudė, bet policininkas Geidžas Bertonas neabejoja, kad tikrasis nusikaltėlis vis dar laisvėje. Netrukus rančos apylinkėse randama nužudyta moteris – lygiai taip, kaip savo aukas pribaigdavo Votleiko žudikas. Vieną po kitos Olivija aptinka žinutes, primenančias kadaise patirtą košmarą. Ar gali būti, kad žudikas grįžo baigti to, ką pradėjo?
„Skaitytojas nuo pat pradžių žino, kad tikrasis žudikas laisvėje ir nusiteikęs pabaigti tai, ką kadaise pradėjo. Žinoma, mes visada tikimės, kad tokie trileriai baigsis laimingai. Tačiau kaip? Ar tikrai? Ar be papildomų aukų.
Kažką kibaus „Tamsi vilionė“ turi. Viena nuošalioje trobelėje tikrai šios knygos neskaityčiau“, – pripažino aštraus siužeto knygas mėgstanti Salomėja, savo skaitymo patirtis sudedanti į tinklaraštį „Šiukšlynėlis – čia kažkas apie knygas?“.
Dreda Say Mitchell „Laisvas kambarys“
Vos įžengusi pro įspūdingo Viktorijos laikų pastato duris, Liza pasijunta lyg čia jau buvusi. Ji išsinuomoja kambarį, nors šeimininkai ir pasirodo keisti.
Daug nerimo sukelia spintelėje aptiktas savižudžio laiškas. Name šeimininkaujanti porelė atkakliai tvirtina, kad joks žmogus anksčiau čia negyveno, bet Lizą apninka abejonės. Ji pasišauna atskleisti prieš tai kambaryje gyvenusio vyro paslaptis, tačiau kaip tik tuomet pasipila gąsdinantys įvykiai. Kažkas nenori, kad Liza išsiaiškintų tiesą.
„Šis romanas tik dar kartą mums demonstruoja, kokia įdomi yra žmogaus atmintis, kaip selektyviai ji veikia. Ir, aišku, viskas priklauso ir nuo to, kaip pats žmogus elgiasi ir kaip su patyrusiu traumą elgiasi aplinkiniai. Bando padėti, ar kaip tik priešingai – viską slopina ir tarsi skandina dar giliau?
Košmarai, paslaptys, vaikystės traumos ir šeimos dramos. Labiau čia drama nei trileris, mano nuomone. Ir šiurpuliukų pakako. Klaidinanti ir skaitytoją ne kartą apgaunanti knyga, bet man patiko“, – įvertino tinklaraštininkė Greta Brigita.
Chandler Baker „Kuždesių tinklas“
Slouna, Ardė ir Greisė jau daug metų dirba bendrovėje „Truviv“. Tipiškos karjeros moterys karštligiškai bando suderinti darbą, motinystę, žmonų ir draugių vaidmenis. Netikėta bendrovės vadovo mirtis atveria galimybę šį postą užimti tiesioginiam jų viršininkui Eimzui Garetui.
Kiekvienos santykiai su Eimzu skirtingi, tačiau nuomonė apie jo paaukštinimą vienoda. Jis – niekingas priekabiautojas.
Daugybę metų moteris gelbėjo kuždesių tinklas. Jos perduodavo vienos kitoms močiučių patarimus, kaip palengvinti mėnesinių skausmus, įspėdavo vienos kitas nepalikti gėrimo be priežiūros, neatidaryti durų nepažįstamiems, nelikti su jais toje pačioje patalpoje. Viena kitai pažymėdavo minas ir paragindavo jas apeiti, kad nė viena nesprogtų. Jas saugojo ne tik įspėjimai, bet ir gebėjimas laikyti tuos įspėjimus paslaptyje. Tačiau laikai pasikeitė.
„Nuostabus ir aktualus romanas... Iš dalies primena intriguojantį serialą (viena veikėja saugo didžiulę paslaptį), iš dalies – teisinį trilerį (ištraukos iš apklausų leidžia užbėgti įvykiams už akių ir žvilgtelėti į istorijos pabaigą). Tarsi serialo „Nekaltas melas“ („Big Little Lies“) ir 2017-aisiais pasirodžiusio seksualiniu priekabiavimu apkaltintų žymių žiniasklaidos ir pramogų verslo atstovų sąrašo derinys“, – romaną pristatė „The New York Times“.
