Kiekvienoje laidoje, dalyviai ir žiūrovai, turi unikalią galimybę išgirsti įvairiausių Lietuvos asmenybių užduodamus klausimus.
„Neakivaizdinis Vilnius“ – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgyvendinamas sostinės pažinimo projektas, kuris tapo dar vienu interaktyvaus žaidimo svečiu.
Projekto koordinatorė – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir turizmo skyriaus vadovė Sonata Griškienė – sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kas ir kaip įkvėpė atskleisti dažnai gyventojams ir miesto svečiams nepažįstamą Vilniaus veidą.
„Literatūrinis Vilnius“ buvo vienas pirmųjų mūsų maršrutų, www.neakivaizdinisvilnius.lt platformoje keliautojų laukęs nuo pat jos įkūrimo. Kurdami „Neakivaizdinį Vilnių“ žinojome, kad vienas sostinės pažinimo kampų būtinai turi būti literatūrinis – juk Vilniuje gyveno, kūrė tiek žymių rašytojų ir poetų, ne vienas šį miestą aprašė savo knygose.
Vieniems Vilnius tapo įkvėpimo šaltiniu, kitiems – kūrinių veiksmo vieta. Literatūrinis pėdsakas Vilniuje be galo svarbus, tad norėjome, kad tai būtų dar viena miesto studijų kryptis, per kurią galima pažinti sostinę. Vėliau prie „Literatūrinio Vilniaus“ atsirado dar keli maršrutai, kalbantys panašiomis temomis“, – apie idėjos atsiradimą sako pašnekovė.
Literatūriniai sostinės kontekstai, pasak Sonatos, yra atskleidžiami keliaujant keturiais skirtingais maršrutais: „<...> „Literatūrinis Vilnius“ sudarytas iš knygose, eilėraščiuose aprašytų Vilniaus vietų ir tų kūrinių ištraukų.
Maršrutas „Vilniaus geto knygnešiai“ pasakoja apie Holokausto metu Vilniuje veikusią „popieriaus brigadą“, kuri stengėsi išsaugoti naikinamas žydų knygas bei kitas kultūros vertybes.
„Vilniaus pokeris“ – drauge su festivaliu „Muzika erdvėje“ sukurtas maršrutas, įkvėptas legendinio Ričardo Gavelio kūrinio, papildytas specialiai penkioms Vilniaus erdvėms sukurtais šiuolaikinės muzikos kūriniais, o naujausias maršrutas „Kalbos keliu“ kviečia tyrinėti Vilnių per lietuvių kalbos istoriją, kurioje gausu faktų apie kalbininkus, rašytojus, leidėjus.
Visi keturi į literatūrą žvelgia skirtingais kampais ir atskleidžia įvairiapusę Vilniaus istoriją“, – pastebėjo projekto koordinatorė.
Jos teigimu, miesto maršrutai nuo šiol yra papildyti rekomenduojamos literatūros sąrašais, todėl galima rasti knygas, susijusias su pasirinkta miesto studijų kryptimi.
Pasak Sonatos, norėdami rengti literatūrines keliones, jų autoriai turi patys perskaityti tekstus ir į juos įsigilinti, o tai kartais tampa nemenku iššūkiu, mat knygų apie Vilniaus ir literatūros ryšį yra išties gausu.
„Kadangi „Neakivaizdinis Vilnius“ gimė tikslu kitų Lietuvos miestų gyventojus ir pačius vilniečius skatinti geriau pažinti sostinę, mūsų turinys prieinamas tik lietuvių kalba. Tačiau pastebime, kad mūsų maršrutais virtualiai „pakeliauja“ ir užsienyje gyvenantys lietuviai, turiniu alternatyviam Vilniaus pažinimui naudojasi kitose šalyse veikiančios lietuvių mokyklos“, – aiškino koordinatorė.
Norintys daugiau sužinoti apie sostinę, tikrai turi iš ko rinktis. „Iš viso turime daugiau nei 50 rajoninių bei teminių maršrutų, tad norintiems pasivaikščioti tenka nemenka užduotis išsirinkti, kur keliauti.
Vis dėlto populiariausi šiuo metu yra kai kurių rajonų maršrutai – vilniečių ir turistų pamilto Užupio, įdomios architektūros kupino Rasų rajono, naujo ir seno derme pasižyminčio Vilniaus „naujoko“ Paupio.
Taip pat itin populiarūs teminiai gamtos maršrutai – „Paskui mamutą“, tyrinėjantis ledynmečio pėdsakus mieste, „Čiulbantys Karoliniškių šlaitai“, padedantis pažinti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje čiulbančius paukščius bei kiti. Kodėl populiariausi būtent šie? Galbūt todėl, kad žmonės nuolat ieško naujų vietų, istorijų Vilniuje.
Dauguma jau išvaikščiojo žinomiausias miesto vietas, tad atsigręžia į savo gyvenamuosius rajonus, kuriuose praleidžia daug laiko, bet mažai apie juos žino.
Taip pat matosi, kad net miesto centre, pvz. Užupyje, žmonės vis atranda kažką naujo, ieško nematytų objektų“, – pastebėjo pašnekovė.
Nemokamą „Žinovų klubo“ protmūšį sudaro keturi turai. Kiekviename ture – speciali tema, kurią sudaro septyni klausimai: I turas – apie Lietuvą, II turas – apie literatūrą, kalbą, kultūrą, dailę, meną, paveldą, III turas – apie istoriją, geografiją, religiją, IV turas – įvairios temos.
Kiekvieno žaidimo metu išaiškinamos stipriausios Lietuvos žinovų komandos, o nugalėtojai apdovanojami leidyklos „Vaga“ įsteigtais prizais. Žaidimas vyksta kiekvieną trečiadienį, 19 val. internetinėje platformoje „Kahoot“. Transliaciją stebėti esamuoju laiku video formatu „Twitch“ arba naujienų portale lrytas.lt.
