Tikrovė ir išgalvotos legendos
D.Latvės romanas „Mėmelio gaisras“ nukelia skaitytojus į skirtingų laikotarpių Klaipėdos, kadaise vadintos Mėmeliu, gyvenimą, skaitytojams suteikiama galimybė pažvelgti į miesto praeitį, keistai persipinančią su įvairių epochų įvykiais ir personažais.
Novelėse nušvinta paslaptingojo Mėmelio priemiesčiai, Krymo karo atgarsiai, keistos aplinkybės, į kurias patenka niekuo dėti Solovkų vienuolyno dvasininkai bei dvi anglų fregatos. Prisimenamas 1854 metų naktį uostamiestį nusiaubęs didžiulis gaisras, kurio fone įsiplieskia meilės romanas.
Atgija ir gūdus sovietmetis, kai statant Vakarų laivų remonto gamyklą, Klaipėdos priemiestyje nukastas Smeltės pusiasalis su visu tenykščiu kaimu, tarsi jo ten niekada ir nebuvo. Praeities išsižadėjęs „politrukas" pavyduliauja savo žmonos meilužiams, o Amžinojo miesto valtininkas luotu per Danės upę iki šiol tebekelia pavargėlius miestiečius į anapusinius vandenis.
„Bandau užčiuopti praeitį, o kai nepavyksta – sugalvoju nebūtų dalykų, jie tampa vis tikroviškesni. Kas bus, jeigu mano pramanai ateityje virs istorija? Tuomet visa praeitis – vien išgalvotos legendos", – šypsosi intriguojančio romano „Mėmelio gaisras“ autorė.
Biologės pasūkis į literatūrą
Tarsi atsiliepdama į Klaipėdos krašto metraštininke tituluojamos rašytojos I.Simonaitytės meilę Mažajai Lietuvai ir jos žmonėms, D.Latvė tiki, jog kiekviena vietovė, laikui bėgant, įgija magišką, niekada nemirštančią savo dvasią, kitoms kartoms galima ją perprasti, kaip pamoką, arba pajusti, nes praeitis vienaip ar kitaip katapultuoja į dabartį.
Vilniaus universitete biologės diplomatą įgijusi klaipėdietė D.Latvė - daugiabriaunė asmenybė, savo gyvenimą siejanti su Kopgalyje įsikūrusio unikalaus Lietuvos jūrų muziejaus veikla, taip pat ir novatoriška literatūra.
Prieš trejus metus D.Latvė laimėjo pagrindinę vieno banknoto premiją Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuotame trumpojo rašinio konkurse „Balti praėjusios vasaros debesys“.
„Mėmelio gaisras“ - debiutinis prozininkės romanas. Autorė teigia, jog šiais laikais svarbu suvokti, kodėl verta pažinti kraštą, kurį vadiname savo namais, akcentuoja humanistines tradicijas.
Gausus pretendentų būrys
35-ąjį kartą surengtam I.Simonaitytės konkursui pateikta vienuolika kūrinių: Jolitos Herlyn romanas „Žinau, kad nieko nežinau“, Kęstučio Macijausko novelių knyga „Debesų žuvys“, Mindaugo Milinio istorinis romanas „Partizanas II“, Ritos Latvėnaitės pasaka vaikams „Kas tas Asis?“, Editos Barauskienės "Paprūsės kronikos ir pasakojimai. Gyvasis lietuvybės kraujas“, Antano Stanevičiaus poezijos rinktinė „Skaistykla“.
Tarp pretendentų buvo Aušros Žemynos Kavaliauskienės leidinys su papildytos realybės elementais „Paskutinis, užvėręs vartus: pagal Juliaus Radtkės dienoraščius“, Dainiaus Sobeckio poezijos knyga „Kryžiaus užraktu“ bei romanas „Lozoriaus evangelija“, Ullos Lachauer knyga „Rojaus kelias: Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės prisiminimai“.
Konkurso vertinimo komisijai šįkart nebuvo nelengva išrinkti vienintelį premijos labiausiai vertą kūrinį, nes rašančių apie Klaipėdos kraštą, sudėtingą jo praeitį ir žmonių likimus atsiranda vis daugiau, pateikiamos literatūros turinys vis kokybiškesnis.
Laureatę pagerbs virtualiai
I.Simonaitytės literatūros premija įsteigta 1987 metais, skiriama už meniškai vertingus kūrinius, kuriuose autoriai atskleidžia savitą evangeliško Klaipėdos krašto, mažlietuvių gyvenimą, jų tradicijas, įamžina I.Simonaitytės ir kitų šviesuolių atminimą.
Pirmuoju lietuvių literatūros klasikės premijos laureatu tapo prozininkas ir publicistas Romualdas Sadauskas, parašęs romaną „Ežerėnų papartis“.
Premija, kurios vertė - 2000 eurų, kasmet teikiama Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešojoje bibliotekoje sausio 23-ąją, artėjant rašytojos gimtadieniui. Jos mecenatas - bendrovės „Mūsų laikas“ valdybos pirmininkas Rimantas Cibauskas.
Sausio 23-ąją įvyks virtualus premijos įteikimo renginys. Jame dalyvaus laureatė D.Latvė, verslininkas R.Cibauskas, bibliotekos vadovė Laura Juchnevič, literatūrologė Rosana Lukauskaitė, Klaipėdos dramos teatro aktorės Eglė Jackaitė ir Regina Arbačiauskaitė.
