Vaikystė, linksmos išdaigos, tėvai, pirmoji meilė, patyčios mokykloje dėl pasirinkto tikėjimo kelio, atvertos Kunigų seminarijos durys. Kunigo tarnystė. Jo abejonės, jo populiarumo kaina... Tai knyga, kurioje daug Šviesos. Vilties. Išminties. Įsiklausymo.
Tai knyga, kuri ras vietą kiekvieno mūsų namuose. Tikintieji naujai atvertų tikėjimo tiesų, suprantamai aiškinamos Biblijos išminties. Tie, kuriems rūpi mūsų visuomenės skauduliai – pokalbių apie tai. Nusivylę – padrąsinimo. Klausiantieji – atsakymų. Ir mes visi drauge – stabilumo, daugiau šviesos šiame neramiame šiandienos pasaulyje.
Lrytas.lt spausdina paskutinę knygos ištrauką.
Tikra ir nepagražinta
Aš nelinkęs pasakoti asmeninės istorijos. Tebūnie tai Dievo kelionė per jo žmogaus gyvenimą, papasakotą istorijos lūpomis.
Laimė
Mano „laimė“ kainavo labai brangiai – teko patirti vaikystės namų materialinį kuklumą, patirti pažeminimo, pavydo, pykčio ir kitokių dalykų. Teko savotiškai pripažinti, kad už meilę Bažnyčiai, kunigystei ir žmonėms, už aktyvų buvimą matomam žmonėse ir neapsiriboti zakristijos kunigystės modeliu teko patirti pašaipių replikų „reklamščikas“, „išrinktųjų kunigas“, „saldžiarūgštis pamokslautojas“, „karjeristas“. Bet kokia laimė gyventi dėl svajonės...
Pašaukimas
Kunigu esu tapęs tik iš malonės. Save kaip kunigą lipdau toliau. Mane lydėjo meilė ir pasitikėjimas žmonių, kuris nepakito man kintant šiame gyvenime. Juk galima gyventi pašaukimu ir tarnauti nesavanaudiškai išdalinant save. Visas gyvenimas tik iš malonės.
Klaidos
Esu padaręs daug klaidų, visi jų padaro. Klaidos tapo didžiausiu iššūkiu gyventi savo kunigiškos svajonės istorijoje. Sutinku klaidas darančių žmonių. Daugelį tai gniuždytų. Dievo gailestingumas gydo ir moko, tad kodėl turėčiau save nubausti dar kartą, , nusivilti arba nutolti nuo savo svajonės?
Gyvenimo pasirinkimai
Mano gyvenimo variklis buvo tai, kad niekada nesuabejojau dėl savo pasirinkimo. Taip, tame kelyje turėjau permąstymų, nevisavertiškumo jausmo, dvejonių...
Gyvenimo kelias
Kartais pasijunti tarsi skuduras, į kurį nusivalė kojas ir numetė. Maišaisi. Netinki. Užgoži.Tai degina. Man skauda. Jei ne malda ir tikėjimas, seniai būčiau atsitraukęs. Ir jei ne supratimas, kad tai yra mano kelias, kuriuo turiu eiti. Tada apsisprendi. Gali būti kaip skuduras. Arba sudegti lyg žvakė.
Ričardas Doveika
