Net septynios naujos knygos, į kurias verta atkreipti dėmesį knygynų lentynose bei elektroninėse parduotuvėse.
Skandalingos ir tikros istorijos – nuo Lietuvos iki Prancūzijos
Vanessa Springora „Abipusiu sutikimu“
Vienos iš didžiausių prancūzų leidyklų „Julliard“ vadovė Vanessa Springora (g. 1972) pristato išskirtinius ir įžvalgius atsiminimus apie tai, kaip žinomas prancūzų rašytojas Gabrielis Matzneffas (g. 1936) užgrobė jos paauglystę. Ji aprašo nepaliaujamas manipuliacijas ir gąsdinantį situacijos dvilypumą, kurį patiria nesipriešinanti, įsimylėjusi nepilnametė auka. Ji taip pat kritikuoja tuomet Prancūzijoje vyravusį konformizmą ir kai kurių visuomenės sluoksnių nuolaidžiavimą įžymioms intelektualinio elito asmenybėms.
Šie atsiminimai – ne tik ano laiko, bet ir šių dienų atspindys, universalus pasakojimas apie seksualinę galią ir manipuliaciją, traumą, išsilaisvinimą ir nuosavos istorijos susigrąžinimą.
Iš prancūzų kalbos vertė Greta Štikelytė.
Dainius Sinkevičius „Policijos dievai“
Knygos „Pravieniškių mafija“ autoriaus D. Sinkevičiaus naujas žurnalistinis tyrimas apie skandalingus Šiaulių korumpuotų pareigūnų nusikaltimus.
Leidinyje aprašoma tamsioji policijos pareigūnų darbo pusė ir pateikiama dar neskelbtų faktų apie policininkų įvykdytus sunkius nusikaltimus. Vienas pagrindinių šios istorijos veikėjų – slaptasis policijos bendradarbis, turėdavęs liudyti policininkų sukurptose bylose. Jo išgalvotais pasakojimais tikėjo ne tik policijos vadovybė, bet ir prokurorai bei teisėjai.
Tai knyga apie realybę, kurios daugybę metų niekas nenorėjo matyti: su nusikaltėliais kovoję pareigūnai perėjo į įstatymų pažeidėjų pusę ir elgėsi net įžūliau nei nusikalstamo pasaulio šulai.
Istorijos rudens vakarams
Beth Morrey „Išgelbėti Misę Karmaikl“
Septyniasdešimt devynerių Milisentos Karmaikl dienos slenka lėtai ir nuobodžiai. Mylimo vyro Leo nebėra šalia, dukra nebeaplanko, o sūnus su anūku Artūru išsikraustė į kitą pasaulio kraštą. Tačiau vieną lemtingą dieną parke į ponios Karmaikl gyvenimą įvirsta spalvingiausia kada nors sutikta kompanija: pusamžė ryškiai pasidažiusi Silvija, ūmaus būdo žurnalistė Andžela ir mielas geltonplaukis berniukas Otis.
Tai galėtų būti nauja pradžia, galimybė pamiršti vienišą kasdienybę ir atsikratyti ilgus metus slėgusios kaltės... Tik Misė nežino, ar jai pakaks jėgų dar kartą atverti naujo gyvenimo duris.
Iš anglų kalbos vertė Nida Norkūnienė.
Antonio Iturbe „Mažiausia pasaulio biblioteka“
Jaudinantis ir iškalbingas, tikrais įvykiais paremtas romanas, iš užmaršties prikeliantis vieną labiausiai sukrečiančių kultūrinio heroizmo istorijų.
Į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą ištremta keturiolikmetė Dita atsiduria 31-ajame bloke, kuriame veikia slapta mokykla. Jos įkūrėjas Fredis Hiršas paprašo Ditos pasirūpinti aštuoniomis trapiomis knygomis. Taip Dita tampa mažiausios ir slapčiausios, kokia tik kada nors egzistavo, – Aušvico bibliotekos – saugotoja. Tačiau ji netrunka suvokti: knygos yra itin pavojingos. Jos padeda žmonėms mąstyti. Ir tai siutina nacius, jie persekioja ir draudžia jas lyg apsėsti. O aptikę – kaltininkus baudžia mirtimi.
Iš ispanų kalbos vertė Marija Aurelija Potašenko.
Stuart Turton „Evelina Hardkesl šiąnakt mirs dar kartą“
Blekhito dvare šiąnakt vyks puota, iškelta panelės Evelinos Hardkesl garbei. Tik, deja, svaigaus maskarado įkarštyje šventės kaltininkei lemta mirti. Ir taip – kiekvieną vakarą, kol netikėtai į makabrišką mirties ir gyvybės žaidimą įkliuvęs bevardis jaunas vyras išsiaiškins, kas siekia atsikratyti šeimininkų dukters. Kad rastų žudiką, jis teturi septynias dienas, o žaidimo taisyklės kasdien mainosi: netikėtumas lydi netikėtumą, nė vienas nėra tas, kuo dedasi. Ir jei iki paskutinio vakaro kulminacijos kaltasis nepaaiškės, puotos dalyviams Blekhite teks likti amžinai.
Iš anglų kalbos vertė Eglė Raudonikienė.
Klasika tapę kūriniai
Clarise Lispector „Arti laukinės širdies“
Tai jaunos moters vardu Žoana, kuri literatūros kritikų laikoma pačios Claricės Lispector asmenybės menine falsifikacija, brandos istorija.
Nuo pašėlusios ir vienišos vaikystės, nelaimingos santuokos su Otavijumi iki sprendimo atsisakyti konvencionalaus gyvenimo taisyklių ir rasti pasaulyje savo kelią vienai ir nepriklausomai – be galo trapi, protinga, ekscentriška, kūrybinga ir užsisklendusi Žoana puoselėja sudėtingą ir permainingą vidinį pasaulį, apmąsto žmogaus egzistencijos prasmę, jo nuodėmingumą, laisvę būti savimi.
Romane C. Lispector, išreikšdama panašią egzistencinę jauseną kaip ir jos amžininkai Albertʼas Camus ar Jean-Paulis Sartreʼas, klausia, ar kuris nors iš mūsų iki galo galime suvokti, kas iš tikrųjų esame ir kokia mūsų paskirtis šiame pasaulyje.
Iš portugalų kalbos vertė Audrius Musteikis.
Gianfranco Calligarich „Paskutinė vasara mieste“
Svaigus, bet iliuzijomis nepagražintas laisvo žmogaus portretas, atmintyje prikeliantis didžiųjų Italijos kino meistrų – Federico Fellini, Michelangelo Antonioni, Vittorio de Sica filmų vaizdus.
Trisdešimtmetis Leo Romoje, mieste, persunktame „dolce vita“ atmosferos, įsimyli trapią ir nerimastingą „femme fatale“ Arianą. Dienomis blaškydamasis tarp atsitiktinių darbų, vakarus jis leidžia bohemiškoje aplinkoje. Leo neturi troškimų. Jis renkasi saldų didingos, neaprėpiamos ir abejingos Romos glėbį, kuri kiekvienam bastūnui suteikia saugų prieglobstį. Ji nebūtinai draugiška, bet ir ne motiniška, ji pašaipi bendrininkė, išprotėjusi ir viliojanti, – kaip Ariana.
Iš italų kalbos vertė Lina Gaučytė.