Nemažą pažangą daro ir ultrafeministės. Na, o apie tai, kad herojus priverčiamas suliepsnoti meile savo lyties atstovui, nėra ko ir kalbėti. Įprasta.
Neseniai Vengrijoje išleista knyga „Pasakos visiems“ („Meseorszag mindenkie“), kurią parašė Dorottya Redai ir Boldizsaras Nagy.
Tai tradicinių pasakų perdirbinių antologija, papildyta įvairiais personažais, tarp jų – LGTB bendruomenės atstovais. Rinkinyje yra 17 apsakymų, kurių veikėjai – skirtingų lyčių, etninės, religinės, socialinės ir ekonominės kilmės personažai.
Tarp naujų pagrindinių herojų – Pelenė, tapusi vaikinu gėjumi, ieškančiu savojo princo, tamsiaplaukė Snieguolė, lesbietė Sniego Karalienė, elnias, nelaikantis savęs jokios lyties atstovu.
Visai nevaikiškai
Kaip žinome, klasikinių pasakų dabartiniai variantai gerokai skiriasi nuo liaudiškų originalų. Liaudies pasakos apie princeses ir princus, vargšus ir turtuolius prieš keletą amžių išsiskyrė kraštutiniu natūralizmu, kurio pavydėtų pats Quentinas Tarantino: personažų žudymai ir prievartavimai, luošinimai bei kitokios žiaurybės buvo įprastos.
Tačiau ilgainiui rašytojai iš tų pasakojimų išmetė žiauriausias siužetines linijas ir pavertė juos visam pasauliui žinomomis istorijomis apie Pelenę, Raudonkepuraitę ir t.t.
Tačiau dabar ir joms ateina galas.
Sniego Karalienei patiks Gerda?
D.Redai ir B.Nagy Vengrijoje išleistos knygos „Pasakos visiems“ pirmasis 1500 egzempliorių tiražas parduotas per dvi savaites.
„Mes siekėme vaikišką literatūrą Vengrijoje padaryti įvairesnę ir parodyti vaikams, koks spalvingas ir gražus yra gyvenimas. Mes norėjome sukurti pasakojimus, atspindinčius ir iškeliančius visų šiuolaikinių jaunų žmonių gyvenimą. Norėjome suteikti balsą tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti“, – citavo „Time“ B.Nagy žodžius.
Kol vieni gyrė knygą, kitiems pasišiaušė plaukai. Mat „Pasakų visiems“ autoriai, paėmę klasikinius siužetus, tiesiog perkūrė herojus.
Pavyzdžiui, Snieguolė, nepaisant jos vardo, yra tamsaus gymio juodaplaukė. Sniego Karalienė liovėsi mylėti berniukus ir nuo Kajaus persimetė prie Gerdos.
O Pelenė apskritai patyrė keletą transformacijų. Pirmiausia jai pakeitė lytį, ji tapo vaikinu. Antra, tas vaikinas netradicinės lytinės orientacijos ir jam nusišypso sėkmė: jį įsimyli princas. Trečia, Pelenius dar priklauso diskriminuojamoms etninėms mažumoms. Jis – čigonas.
Į kovą su Poseidonu stoja ne šiaip koks, bet translytis herojus. O pasakų elnias išnaudoja savo galimybę kalbėti žmogaus balsu tam, kad aplinkiniams praneštų, jog nepripažįsta žmonių skirstymo į vyrus ir moteris.
Sukilimo prieš priespaudą ir diskriminaciją simbolis
Netrukus po pasirodymo knygą užgriuvo kritikos banga. Ultradešiniosios partijos „Mūsų tėvynė“ („Mi Hazank“) pirmininko pavaduotoja Dóra Dúró suplėšė „Pasakas visiems“ per spaudos konferenciją.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, radijo eteryje atsakydamas į klausimą apie įvykį, pareiškė: „Vengrija – tolerantiška homoseksualumui šalis. Tačiau yra riba, kurios negalima peržengti, ir štai kaip apibendrinčiau savo nuomonę: palikit ramybėje mūsų vaikus.“
Prie knygyno, kuriame buvo pardavinėjama knyga, atsirado plakatas: „Čia pardavinėjamas vaikams pavojingos homoseksualinės propagandos leidinys.“
Kritika sulaukė atoveiksmio – tėvų, mokytojų, visos šalies knygynų palaikymo. Leidykla rengia antrą knygos tiražą, šįkart kalbama jau apie 15 tūkst. egzempliorių.
„Panašu, kad knyga tampa sukilimo prieš priespaudą ir diskriminaciją simboliu“, – sakė B.Nagy.
Rašytojų planuose – išleisti rinkinį audioknygos, elektroninio leidinio ir stalo žaidimo formatu.
„Duokite Elzai draugę“
D.Redai ir B.Nagy anaiptol ne pirmeiviai perrašinėti klasikinius siužetus. 2018 metais JAV žiniasklaida pranešė, kad Los Andžele išleista Danielio Haacko pasaka „Princas ir riteris“.
Pagal siužetą princas ieško sužadėtinės, bet princesės jo netenkina. Tuomet jis stoja į kovą su ugnį spjaudančiu drakonu ir ten sutinka riterį. Bendra pergalė juos taip suartino, kad princas vedė riterį.
Autorius tvirtino, kad jo knyga adresuota vaikams, gyvenantiems vienos lyties asmenų šeimose. Tačiau knyga buvo išleista nemažu tiražu, tad netrukus ir heteroseksualiems tėvams JAV ir Kanadoje teko aiškinti vaikams, kodėl dėdė princas atidavė pirmenybę kitam dėdei.
2013 metais „Disney“ išleido į ekranus animacinį filmą „Ledo šalis“ („Frozen“). Netikėtai filmas sukėlė padidėjusį LGBT bendruomenės susidomėjimą. Kadangi viena herojų, Elza, pirmojoje dalyje nebuvo pasinėrusi į šauniojo princo ar bent paprasčiausio vaikino paieškas, LGBT aktyvistai „Twitter“ tinkle pradėjo akciją #GiveElsaAGirlfriend („Duokite Elzai draugę“), reikalaudami antrojoje dalyje paversti ją lesbiete.
Tačiau filmo kūrėjai atsilaikė ir antrojoje dalyje Elza neturėjo romano su mergaite. Vis dėlto LGBT aktyvistai nepraranda vilties, kad bus nufilmuota trečioji dalis, kurioje jų svajonė išsipildys.
„Vaivorykštinis“ Kempiniukas Plačiakelnis ir vienalytė santuoka „Ančiukų istorijose“
Apskritai atsiskleidimai (Coming out – metafora LGBT žmonėms atskleisti savo seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę) dabartinėje animacijoje virsta norma.
Vaikų TV kanalas „Nickelodeon“ 2020-ųjų vasarą „Pride month“ (kasmetės lytinės įvairovės šventės, vykstančios birželį) proga paskelbė, kad animacinio serialo „Kempiniukas Plačiakelnis“ („SpongeBob SquarePants“) pagrindinis herojus yra gėjų parado dalyvis.
Tiems, kurie vaikystėje žiūrėjo „Ančiukų istorijas“ („DuckTales“), taip pat laikas pratintis prie naujos tikrovės. 2017-aisiais perleidžiant serialą, taip pat atsirado personažų gėjų. Naujųjų „Ančiukų istorijų“ trečiajame sezone paaiškėja, kad magija besižavinčią Vajolet augina du tėčiai: Tajus ir Indi.
Vienas naujųjų „Ančiukų istorijų“ bendraautorių Francisco Angonesas, kalbėdamas su portalu „ComicBook“, paaiškino: „Tegul Vajolet tėvai ir nevaidina didelio vaidmens, bet mes savo seriale užfiksuojame faktą, kad pasaulyje yra įvairių rūšių šeimų, tarp jų ir tokių, kokių kituose serialuose paprastai nepamatysi. Manau, tai svarbu. Nebandau tuo pelnyti pagyrų. Tai mažytis epizodas ir mes, be abejo, kursime didesnius šio pobūdžio darbus.“
Panašu, kad pasakų ir animacinių filmų, kuriuose princai domisi princais, bus vis daugiau.
Lietuva – ne išimtis
Leidiniai apie netradicinę lytinę orientaciją nevienareikšmiškai vertinami ir Lietuvoje. Dar 2009 m. šalyje buvo kilęs triukšmas dėl „Gender Loops“ projekto, pagal kurį darželinukams buvo siūloma nagrinėti tokią pasaką: karalius svajoja, kad jo sūnus – užjūrio princas – vestų princesę, tačiau šis įsimyli jos brolį. Jausmų įkvėpti princai susituokia ir tampa karaliumi ir karaliumi.
„Gender Loops“ projektas buvo įgyvendinamas vadovaujantis tarptautine „Gender Mainstreaming“ strategija.
2015-aisiais buvo sustabdytas didelių diskusijų visuomenėje sukėlusios rašytojos Neringos Mikalauskienės, žinomos Neringos Dangvydės slapyvardžiu, parašytos pasakų knygos „Gintarinė širdis“ platinimas.
Rinkinyje buvo dvi pasakos, kuriose kalbama apie homoseksualią meilę: „Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo“ ir „Apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių, lakštingalom giedančių“. Vienoje pasakoje vienas iš trijų brolių įsimyli juodaodį siuvėją, kitoje princesė pamilsta batsiuvio dukterį.
