Geri brolių ir seserų santykiai? Misija įmanoma

Pavydas tarp brolių ir seserų – natūralus ir neišvengiamas, tad net ir labiausiai atsidavusiems tėvams ne visada pavyksta išlaikyti pusiausvyrą, kai konkurencija tarp vaikų įsisiūbuoja. Tačiau tik nuo jūsų priklauso, ar vaikai vertins vienas kitą, o užaugę taps draugais visam gyvenimui – pasitelkę šioje knygoje pateiktus praktinius patarimus, padėsite vaikams išsiugdyti stiprų, pozityvų ryšį, galingesnį už norą varžytis. 

Dr. L.Markham – didelio tėvų susidomėjimo susilaukusios knygos „Ramūs tėvai, laimingi vaikai“ („Vaga“, 2018 m.) autorė. Kolumbijos universitete apgynė filosofijos daktaro laipsnį klinikinės psichologijos srityje ir dirbo tėvystės konsultante su daugybe šeimų visame anglakalbiame pasaulyje. Ji – dviejų vaikų mama, jos siekis – keisti pasaulį per kiekvieną vaiką, palaikant tėvus.

Kaip iškili tėvų ir vaikų gynėja, dažnai kalba per televiziją ir radiją, yra minima šimtuose publikacijų nuo „Redbook“ iki „Wall Street Journal“.

Ar kada pagalvojote, kaip būtų puiku, jeigu jūsų vaikai, užaugę taptų geriausiais draugais? Gali būti, kad žinote tokių šeimų, kur vaikai nuo mažumės gerbia, globoja ir palaiko vienas kitą.

Matydami sutariančius vaikus pagalvojate, jog jūsų šeimoje tokie vaikų santykiai – neįgyvendinama svajonė? Neabejokite, harmoningus brolių ir seserų santykius įmanoma puoselėti kiekvienoje šeimoje.

Po įspūdingo pasisekimo sulaukusio dr. L.Markham bestselerio „Ramūs tėvai, laimingi vaikai: kaip nustoti šaukti ant savo vaikų ir užmegzti su jais ryšį“ leidykla „Vaga“ pristato antrąją, ne mažiau aktualią autorės knygą „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai: kaip numalšinti kovas ir užauginti draugus visam gyvenimui“.

Natūralu, kad net įgijus patirties, kaip auginti pirmagimį, planuojant antrą kūdikį, ar jo jau susilaukus, iššūkių tėvystei kyla dar daugiau. Dėl to mamos ir tėvai neretai paklysta patarimų jūroje, apie tai, kokia yra tikroji vaikų auklėjimo tiesa ir tvirtų santykių tarp vaikų paslaptis.

Knygos autorė tikina – nėra stebuklingos instrukcijos, kuri gali padėti akimirksniu išspręsti kylančias problemas tarp brolių ir seserų. Tačiau patarimai, kuriuos ji pateikia antrojoje knygoje, gali padėti tėvams įgyti išmintingos patirties.

Anot dr. Lauros – pirmas ir svarbiausias žingsnis siekiant auklėti vaikus sąmoningai bei atsakingai yra savitvardos ir emocijų kontrolės ugdymas: „Ar tai lengva? Ne. Savireguliacija – sunkiausias bet kurio iš mūsų kada nors atliekamas darbas, bet tai esminė ir pirmutinė ramios tėvystės sudedamoji dalis.

Nesijaudinkite, neprivalote būti tobuli. Šis darbas tebevyksta. Nėra tobulų tėvų, nes nėra tobulų žmonių. Svarbiausia, kad pastebėtume, kai iškrypstame iš kelio, susigrąžintume pusiausvyrą ir atnaujintume ryšį su savo vaikais.“

Kelias į ramybę auginant vaikus anaiptol nereiškia, kad ji yra pasiekiama kaip baigtinis tikslas. Tai nuolatinis, visą vaikų augimo periodą trunkantis procesas.

Pasak autorės, kelyje į ramesnę tėvystę itin svarbu įsisąmoninti tris pagrindinius principus:

Ramūs tėvai reguliuoja savo emocijas, net ir susidūrę su stipriomis vaiko emocijomis ar blogu elgesiu. Kaip tik tai mums leidžia pozityviai bendrauti su savo vaikais net ir tuomet, kai emocijos įsismarkauja. Mes galime tikėtis, kad vaikai kartais elgsis vaikiškai. Mus įpareigoja atsakomybė elgtis, kaip dera suaugusiems, būtent – nepasiduoti pagundai patiems pratrūkti pykčiu.

Kaip tėvai, mes visada turime galią nuraminti vaiko audras – arba jas sustiprinti – savo pačių reakcija. Reguliuojančių savo emocijas tėvų vaikai, išmoksta valdyti savo pačių jausmus, todėl ir elgesį – taip pat ir savo brolių ir seserų atžvilgiu.

Ramūs tėvai teikia pirmenybę šiltam ryšiui su savo vaiku. Kiekvienam vaikui reikia jaustis išgirstam, suprastam ir vertinamam, vien tik dėl to, kad būna pats savimi, antraip jis jaučiasi nesaugus ir išsidirbinėja.

Esama ir kito didžiulio privalumo: būtent ryšys motyvuoja vaikus sekti mūsų pamokymais. Mes tikrai negalime nieko priversti ką nors padaryti, nepanaudodami jėgos, ir tai trunka tik tol, kol turime esminio fizinio pranašumo.

Mūsų vaikai turi rinktis daryti tai, ką liepiame. Štai kodėl daug tėvų gyvenimą su savo vaikais patiria kaip virtinę papirkų, grasinimų ir kovų dėl valdžios vien tam, kad pratemptų dieną. Bet kai tėvai palaiko artimą ryšį su savo vaiku, šis nori išsaugoti tokius santykius, todėl labiau tikėtina, kad seks tėvų pamokymais.

Ramūs tėvai ugdomai vadovauja, o ne kontroliuoja. Koks skirtumas tarp vadovavimo ir kontroliavimo? Vadovas moko ir palaiko vaiką, padėdamas jam išsiugdyti geriausias savybes. Vadovas nebaudžia, tik kantriai kuria progas vaikui augti ir švenčia kiekvieną žingsnį teisinga linkme. Vaikai reaguoja į šį vadovavimą trokšdami labai stengtis ir būti „tokie kaip vadovas.“ Kontroliuoti – tai versti vaiką elgtis, kaip jums patinka, grasinant bausme, kai jis nepaklūsta.

Ramūs tėvai nebaudžia savo vaikų. Žinoma, jie nubrėžia ribas, bet į tai neįeina bausmė. Daugelis tėvų mano, kad griežta tėvystė augina geriau besielgiančius vaikus. Tai netiesa.  Naujausi moksliniai darbai apie drausmę rodo, kad griežtas arba autoritarinis auklėjimas lemia žemesnę vaikų savigarbą ir blogesnį elgesį, todėl taip auginami vaikai dažniau baudžiami.

Kai apninka tokios akimirkos, jog nebegalime tvardytis nes vaikai nesiliauja pešęsi, arba nuolat erzinasi reikšdami nepakantumo vienas kitam emocijas, neretai pagalvojame, kad disciplina – išbandytas ir veiksmingas metodas sukilusiam pykčiui nuraminti.

Galbūt netikėta, bet tai – atgyvenęs mažųjų auklėjimo metodas. Kartu su pakantumu, auklėjimo procese tėvams labai svarbu lavinti vaikų emocinį intelektą, o discipliną keisti atjauta vaikų nerimastingumui.

„Kadangi lotyniškai „disciplinuoti“ iš tikrųjų reiškia „vesti“, žodis „disciplina“ labai dažnai neteisingai interpretuojamas, todėl patariu išmesti jį iš vartosenos. Užtat sąmoningai slinkimės „toliau disciplinos“ ir mąstykime apie save kaip savo vaikų konsultantus, pasitelkiančius meilų vadovavimą“, – skatina autorė.

Knyga „Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai“ neabejotinai verta skaitymo tėvų, kurie rūpinasi vaikų emocine sveikata. Jei dar tik planuojate šeimos pagausėjimą ar jau laukiatės antrojo mažylio – ši knyga padės pasiruošti būsimiems iššūkiams ir juos įveikti. O jeigu jau kurį laiką auginate mažuosius brolius ir seseris – niekada nevėlu pradėti gilintis į metodus, padedančius numalšinti kylančias audras vaikų tarpusavio santykiuose. 

Knygoje gausu simuliacinių, iliustratyvių situacijų-pavyzdžių, kaip sąmoningai ir rūpestingai reaguoti į vaikų nesantaiką ar net tarpusavio agresiją.

Vienuolikoje teksto skyrių tėvai atras apmąstymų, kaip psichologiškai paruošti vaiką brolio ar sesers gimimui, kaip  sumažinti vaikų konkurenciją, didinti jų norą dalytis, kaip lavinti vaikus reikšti emocijas, spręsti tarpusavio konfliktus ir kitų vertingų minčių.

Knygos skyriai suskirstyti į nedidelės apimties poskyrius, todėl skaitymas neprailgsta, lengva pasižymėti svarbiausius punktus, patogu prireikus juos vėl surasti. Teksto turinį itin pagyvina ir prie kasdienybės priartina autorės asmeniniais potyriais grįsti pastebėjimai apie nelengvą kelią į sąmoningą tėvystę.