Tarp harmoningų jūros spalvų iškilusi banga byloja ne tik apie dailų viršelį. Tekste atsiveria visuomenei kaip niekad aktualus turinys.
„Nacionalpopulizmo ideologija kilusi iš senos, giluminės, po mūsų demokratijos pamatais kunkuliuojančios srovės, kurios jėga kaupėsi ištisus dešimtmečius“, – teigia knygos autoriai.
Rogeris Eatwellas, Anglijos Bato universiteto lyginamosios politikos profesorius emeritas, ir Kento universiteto politikos mokslų profesorius, konsultuojantis šimtus organizacijų politinio nepastovumo Vakaruose klausimais, Matthew J.Goodwinas, politikai neabejingus skaitytojus ragina iš arčiau patyrinėti nacionalpopulizmo fenomeną.
Apie tai leisti knygą rašytojus paskatino itin didelio visuomenės dėmesio sulaukę pasaulio politikos įvykiai: Donaldo Trumpo pergalė Amerikos prezidento rinkimuose ir daugeliui netikėtas Didžiosios Britanijos apsisprendimas pasitraukti iš Europos Sąjungos.
„Trumpas, breksitas ir maištai Europoje davė pagrindo kilti susidomėjimui populizmu: kas tai yra, kas už tai balsuoja ir kodėl tai svarbu. Artimiausiu metu bus parašyta daugybė knygų ir straipsnių ir, aišku, pastatyta filmų apie šiuos politinius kryžiaus žygius, vykdomus žmonių, kuriuos D.Trumpas vadina „tyliąja dauguma“, Nigelas Farage‘as „liaudies armija“, o Marine Le Pen – „užmirštąja Prancūzija.“
Atvertus knygą skaitytoją pasitiks audringos ir provokatyvios diskusijos apie tai, kas lemia šių dienų nacionalpopulizmo tendencijas ir ryškų šio politinio judėjimo iškilimą.
Pasitelkdami breksitą ir Trumpo atėjimą į valdžią, kaip vienus svarbiausių pastarojo meto pasaulio įvykių, britų akademikai nušviečia istorinį nacionalpopulizmo kontekstą, analizuoja aspektus, kurie lemia jo gyvavimą šiandien, bei dalijasi pastebėjimais apie tai, kokios šio reiškinio ateities perspektyvos.
Pasak autorių, nacionalpopulizmo judėjimas formuojasi „keturių didelių socialinių pokyčių, kurie rūpi milijonams Vakarų pasaulio žmonių, pagrindu.“
Pateikiame, kokie yra istoriniai „Keturių N“ pokyčiai:
Nepasitikėjimas politikais ir institucijomis – pokytis, kurį išugdė elitistinio pobūdžio liberalioji demokratija.
Nepasitikėjimas paskatino piliečių daugumą jaustis taip, tarsi nacionaliniame dialoge jie neturėtų jokio balso.
Liberalioje demokratijoje visada buvo siekiama kuo mažesnio masių dalyvavimo. Tačiau pastaraisiais metais išaugęs politikų atotrūkis nuo paprastų piliečių sukėlė nepasitenkinimo bangą ne tik tradicinėmis partijomis, bet ir tokiomis institucijomis kaip JAV Kongresas ar Europos Sąjunga.
Daugelis politinių sistemų taip pat nebe taip gerai atstovauja pagrindinėms grupėms ir dėl to daugelį skatina sukti nacionalpopulizmo keliu.
Neliks nacionalinių grupių tapatybės – šis gajus nuogąstavimas kyla dėl didelių etninių pokyčių ir imigracijos. Kultūriškai liberali politika, tarptautinės organizacijos ir pasaulio finansų sistema žlugdo tautą, toliau skatina masinę imigraciją, o „politiškai korektiškomis“ darbotvarkėmis siekiama užtildyti bet kokią opoziciją.
Sąlygiškas nepriteklius – problema, kurią kursto neoliberalioji globalizuota ekonomika. Nepritekliaus pojūtį skatina Vakarų šalyse didėjanti pajamų ir turtinė nelygybė bei netikėjimas geresne ateitimi.
Vakarų ekonomikos transformacijos kelia kai kurių grupių nuomonę, kad joms sekasi blogiau, nei kitiems.
Tai reiškia, kad tokie žmonės bijo dėl ateities – kas ateityje bus su jais ir jų vaikais. Šis sunkus jausmas, kad kažkas iš jų yra atimta, glaudžiai susipynęs su požiūriu į imigraciją ir tapatybę.
Neprisirišimas – ketvirtasis pokytis, kuris palengvino nacionalpopulistų kelią į politikos priešakį. Klasikinei liberaliosios demokratijos erai buvo būdinga palyginti stabili politika, stiprios tradicinės partijos ir lojalūs rinkėjai – dabar, kaip matome, viso to nebėra.
Daugelis žmonių stipriai nesisaisto su tradicinėmis partijomis. Ryšiai silpnėja. Dėl tokio neprisirišimo Vakarų politinės sistemos tampa kur kas labiau pažeidžiamos, fragmentuotos ir nenuspėjamos, nei buvo bet kuriame kitame masinės demokratijos istorijos etape.
Atrodo, kad šiandien politika yra chaotiškesnė ir sunkiau prognozuojama nei anksčiau. Nes taip ir yra. Ši tendencija taip pat formavosi ilgą laiką ir plėsis dar ilgai.
Teksto pagava slypi polemikos, ir drąsių diskusijų apie nusistovėjusias maišto prieš liberaliąją demokratiją prielaidas įžvalgose.
Savo teiginius M.Goodwinas ir R.Eatwellas iliustruoja tyrimais, bei diagramomis. Visa tai paremia argumentus, suteikia tekstui mokslinės kokybės matmenį.
Kvietimo kritiškai pažvelgti į nacionalpopulizmo kaip maišto prieš liberaliąją demokratiją problematika pateikiama viename iš šešių skyrių „Mitai.“ Kituose skyriuose plačiai pristatoma ir išsamiai analizuojama „Keturių N“ pokyčių sistema.
Paskutinaime skyriuje skaitytojas atras rašytojų požiūrį į tai, kokią poziciją minimas politinis judėjimas užims ateityje.
Knygą apie nacionalpopulizmą verta perskaityti net ir tiems, kurie ne itin domisi politika. Tai kūrinys, padėsiantis aiškiau suprasti tai, kas lemia daugelį šiandieniniame politikos pasaulyje vykstančių pokyčių, kurie daugiau ar mažiau, bet neišvengiamai tampa reikšmingi ir įtraukia kiekvieną visuomenės narį.
Britų akademikų tekstas aktualus visiems, kurie dirba arba mokosi politikos, tarptautinių santykių, sociologijos ar net finansų analitikos srityse.
Kai kuriems ši knyga gali tapti naujo požiūrio į nacionalpopulizmo judėjimą pagrindu. Taip pat – puikiu pažintinio pobūdžio įvadu į vieną iš ryškiausių nūdienos politinių reiškinių.
Roger Eatwell ir Matthew Goodwin „Nacionalpopulizmas. Maištas prieš liberaliąją demokratiją,“ iš anglų kalbos vertė Vilma Kačerauskienė, Leidykla „VAGA,“ 2020.
