Jos šiemet skirtos vertėjoms Eugenijai Ulčinaitei ir Dacei Meierei.
Vertėjai iš senosios graikų, lotynų ir lenkų kalbų E.Ulčinaitei Šv.Jeronimo premija skirta už neprilygstamą indėlį į lietuvių kultūrą – puikius antikinės, o ypač Lietuvos viduramžių, renesanso ir baroko literatūros vertimus, praturtinusius Lietuvos literatūros istoriją naujai atvertais LDK lotyniškosios bei lenkiškosios raštijos klodais.
D.Meierei 2020 m. Šv. Jeronimo premija skirta už aukštą profesinį meistriškumą ir produktyvumą verčiant į latvių kalbą šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinius.
Šv. Jeronimo premijas už profesionalius ir meniškus vertimus bei nuopelnus šiai profesijai skiria Kultūros ministerija ir Lietuvių literatūros vertėjų sąjunga. Premijos dydis – kiek daugiau nei 1,5 tūkst. eurų. Komisija – vertėjai Laimantas Jonušys, Irena Aleksaitė, Arvydas Valionis, Rasa Klioštoraitytė ir Kultūros ministerijos atstovė Rasa Balčikonytė.
E.Ulčinaitė – viena talentingiausių ir produktyviausių Baroko ir Renesanso literatūros vertėjų Lietuvoje. Jos darbų kraitėje vertimai iš lotynų ir senosios graikų ir lenkų kalbų, įvairių laikotarpių tekstai, prozos ir poezijos vertimai. Galima būtų išskirti kelis stambiausius jos vertimų barus: – Antikos autorių vertimai: iš graikų k. – Marko Aurelijaus „Sau pačiam“, iš lotynų k. – Aurelijaus Augustino „Išpažinimai“, Horacijaus „Poezijos menas“, Ovidijaus poezija, Cicerono „Kalbos prieš Katiliną“ ir kt. Vertėja daug prisidėjusi prie įvairių chrestomatijų ir rinktinių sudarymo: Filosofijos istorijos chrestomatija. „Antika“ (1977), „Viduramžiai“ (1980), „Renesansas“ (1984 ir 1986), „Kraštas ir žmonės. Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai XIV–XIX a.“ (1983), „Antikos pedagogai“ (1991), „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ (1996–2005) ir kt.
Didžiausias vertėjos indėlis į Renesanso ir Baroko poezijos, LDK raštijos vertimus iš lotynų ir lenkų kalbų. Tarp pastarųjų pirmiausia reikia išskirti rinkinius (nors ne visi vertimai ten E.Ulčinaitės, bet jos sudaryti ir jos vertimai dominuoja): su Lietuvos lotyniškosios poezijos įvairove visuomenę supažindinusią antologiją „Pasauliui, saulei ir sau“ (1993); Vilnius (ir, aišku, visa Lietuva) turi būti dėkingas už rinktinę „Vilniaus pasveikinimas“ (2001) ir „Triumfo dieną“ (2011), juos savaip dar papildo „Kalbų varžybos. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų sveikinimai“ (2010).
Lietuviškai profesorė perteikė ir publikavo daug LDK poemų, tarp jų svarba išsiskiria Jono Visliciečio „Prūsų karas“ (1997), tačiau nedaug tenusileidžia ir Mikalojaus Kazimiero Šemetos „Reliacija“ (1994) bei neseniai išverstos poemos: Mato Nevės Mikalojui Radvilai Našlaitėliui skirta poema „Radvilų kilimas“ (2015), Adomo Šrėterio „Giesmė apie Lietuvos upę Nemuną“ (2019), Pranciškaus Gradausko „Žygis prieš Maskvą“ (2019).
Vertėja, perteikusi lietuviškai, mus supažindino su garsiojo pamokslininko Petro Skargos „Seimo pamokslais“, taip pat – su vieno žymiausių lietuvių iškabos meistrų – Žygimanto Liauksmino – veikalais.
Atskirai paminėtini ir nuopelnai garsiausio LDK poeto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus vertimams į lietuvių kalbą bei populiarinimui: gausūs lyrikos vertimai, sudėti į rinkinį „Lemties žaidimai“ (1995) bei publikuoti kituose rinktiniuose, pamokslo „Maršalo lazda“ (2017) vertimas, neseniai pasirodęs atskira knyga (o šiuo metu spaudai yra rengiamas Sarbiavijaus kūrinys „Silviludia“).
E.Ulčinaitė daug nusipelnė almae matris – Vilniaus universiteto dokumentų ir universitetinės kūrybos, o taip pat Jėzaus Draugijos veiklą Lietuvoje atspindinčių šaltinių vertimams, daugiausia iš lotynų kalbos. Versti ir vizitatorių nutarimai, ir ataskaitų, privilegijų tekstai, ir įvairi jėzuitų proginė kūryba, ypač daug vertėjos darbo įdėta pristatant draminę kūrybą – išėjo visa jų knyga: „Lietuvos jėzuitų teatras: XVI–XVIII amžiaus dramų rinktinė“.
D.Meiere į gimtąją kalbą verčia įvairių žanrų literatūros kūrinius iš keturių kalbų. Lietuvių kalbą vertėja išmoko Vilniaus universitete. Jos dėka mūsų kaimynė Latvija tapo pirmąja šalimi, kurioje šviesą išvydo visa Kristinos Sabaliauskaitės romanų tetralogija „Silva rerum“, sulaukusi ir pakartotinių leidimų bei nemažai recenzijų. Vertėja jau išvertė ir leidyklai įteikė naujausią, mažiau nei prieš metus Lietuvoje išleistą Kristinos Sabaliauskaitės romaną „Petro imperatorė“, jis Latvijoje turėtų pasirodyti šį rudenį.
2019 metais leidykla „Jāņa Rozes apgāds“ išleido vertėjos išverstą Undinės Radzevičiūtės istorinį romaną „Kraujas mėlynas“, o šiais metais turėtų pasirodyti kiek anksčiau išverstas romanas „Žuvys ir drakonai“ (leidykla „Mansards“).
Be minėtųjų didelės apimties istorinės tematikos kūrinių, vertėja yra išvertusi vieno kertinių šiuolaikinės lietuvių literatūros autorių Sigito Parulskio romaną „Trys sekundės dangaus“ (leidykla AGB) ir jo pjesę „Urvinė moteris“, taip pat su dideliu entuziazmu ji ėmėsi versti knygas vaikams. Dācės dėka latviškai jau prakalbo knygos paaugliams – Gendručio Morkūno „Grįžimo istorija“ (leidykla „Jumava“) ir Kotrynos Zylės „Sukeistas“ (leidykla „Jāņa Rozes apgāds“), paveikslėlių knygos mažiesiems – Evelinos Daciūtės ir Aušros Kiudulaitės „Laimė yra lapė“ (leidykla „Jāņa Rozes apgāds“) ir Mariaus Marcinkevičiaus bei Linos Dūdaitės „Sivužas“ (leidykla „Jāņa Rozes apgāds“).
Šį pavasarį Latvijos skaitytojus pasiekė ir sėkmingai keliaujanti po Europą komiksų istorija visų amžių skaitytojams – Jurgos Vilės ir Linos Itagaki „Sibiro haiku“ (leidykla „liels un mazs“). Nemažai Dācės vertimų kasmet paskelbiama ir latvių kultūros periodikoje, tarp jų Dainos Opolskaitės, Virginijos Tumasonytės, Tomo Vaisetos, Sigito Parulskio, Birutės Jonuškaitės, Agnės Žagrakalytės ir kitų autorių kūrinių ištraukos.
Beprecedentis jos darbštumas, pasišventimas vertėjos darbui, meilė lietuvių kalbai, literatūrai ir puikūs rezultatai ją skleidžiant Latvijoje liudija, kad ji yra ne tik labai talentinga vertėja, bet ir viena aktyviausių šiuolaikinės lietuvių literatūros ambasadorių Latvijoje, įtikinanti leidyklas leisti Latvijoje lietuvių autorius kūrinius.
