Leidyklos „Kitos knygos“ išleista knyga – pirma proga lietuvių skaitytojams susipažinti su Hugo premijos laureato, populiariausio Kinijos mokslinės fantastikos rašytojo kūryba.
Ši knyga – pirmoji „kietosios“ mokslinės fantastikos (hard science fiction) serijos, pavadinimu „Žemės praeities atminimui“, dalis. Jos istorija prasideda Kinijoje, vykstant Kultūrinei revoliucijai. Tuo metu slaptas karinis dalinys ieško nežemiškų civilizacijų ir siunčia signalus į kosmosą. Tolimos mirštančios planetos gyventojai pagauna signalą ir ruošiasi atakuoti Žemę. Tai gali įvykti po kelių šimtų metų. O Žemėje formuojasi įvairios grupuotės – vienos jų ketina kovoti su galimais užkariautojais, o kitos ruošiasi sutikti ateivius svetingai ir padėti jiems pakeisti senąjį pasaulį nauju. Knygoje talentingai į visumą supinama Kinijos istorija, šiuolaikinis mokslas, kompiuteriniai žaidimai. Mąstoma ir begalinės Visatos, ir pasaulių, slypinčių atomo dalelėje, lygmenimis. Nagrinėjama žmonių, kaip atskirų individų, susvetimėjimo su savo rūšimi – žmonija – problema.
Kinijoje išleista 2006 metais, 2014 metais išversta į anglų kalbą, knyga pelnė daugybę literatūros apdovanojimų ir skaitytojų simpatijų – nuo mokslinės fantastikos fanų iki „Facebook“ įkūrėjo Marko Zuckerbergo, prezidento Baracko Obamos ir knygos „Sapiens“ autoriaus Yuvalio Noah Harari.
„Trijų kūnų problema“ nagrinėja, kas gali nutikti Visatai, jei fizikos dėsniai būtų imti naudoti kaip ginklai. Jeigu baisi atrodo atominė bomba, paskaitykite, ką Saulės sistemai gali padaryti dvimatis ginklas“, – savo atsiliepime apie knygą rašo istorikas Yuval Noah Harari.
„Daugumai kinų Lietuva yra tolimas, nepažįstamas kraštas. Mus suartinti gali mokslinė fantastika. Didingoje fantastinėje vizijoje Žemė tėra smiltelė Visatoje, o žmonija – vienas organizmas šioje dykumoje“, – specialiai lietuviškam knygos leidimui parengtoje pratarmėje rašo Liu Cixinas.
„Taigi mes visi susiję, o skirtumai tarp rasių ar valstybių nebeturi nei prasmės, nei reikšmės. Pavojai, apie kuriuos kalba mokslinė fantastika, gresia visai žmonijai. Turiu vilties, kad mano knyga taps nedideliu tiltu tarp dviejų senų mūsų kultūrų“, – pratarmę užbaigia Liu Cixinas.
Verčiant knygą į anglų kalbą buvo kiek pakeista jos struktūra: angliškoje knygos versijoje skyrius apie Kultūrinę revoliuciją buvo iš vidurio perkeltas į priekį. Autorius patvirtino tokius pokyčius, nes ir pats tą dalį buvo rašęs kaip knygos pradžią, tačiau, baimindamasi Kinijos valdžios cenzūros, leidykla politinių prieštaravimų galintį sukelti skyrių „paslėpė“ knygos viduryje. Taigi autoriaus patvirtintas vertimas į anglų kalbą turi pirminę originalo sumanymo struktūrą.
Knygos vertėjas į anglų kalbą – Kenas Liu, mokslinės fantastikos rašytojas, kaip ir Liu Cixinas, už savo kūrinius apdovanotas Hugo apdovanojimu, parašė su istorinėmis realijomis ir fizikos reiškiniais susijusių paaiškinimų, kad skaitytojai nepasiklystų istorijos, fizikos ir galingos autoriaus vaizduotės labirinte. Lietuviška knygos versija yra versta iš angliško, autoriaus patvirtinto, varianto.
Knygai išėjus Amerikoje, literatūros kritikai akcentavo, kad ji ne tik pasakoja įtraukiančią istoriją, bet ir perteikia kinų kultūrinę ir politinę perspektyvą, kuri yra mažai pažįstama skaitytojams Vakaruose, visai kitokia nei jų. „The New Yorker“ žurnalistas Joshua Rothmanas pastebėjo, kad amerikiečių autorių sukurtoje mokslinėje fantastikoje įsivaizduojama žmonijos ateitis atrodo labai panaši į Amerikos praeitį. „Vakariečiui skaitytojui vienas iš malonumų skaitant „Trijų kūnų problemą“ yra tai, kad ši istorija gimusi iš visai kitoniškos vaizduotės, kurią formavo kitoks kontekstas“, – rašo J. Rothmanas.
Knygos vertėjas, rašytojas S. T. Kondrotas akcentuoja Liu Cixino vaizduotės jėgą: „Atversdamas knygą ir įžengdamas į pasakojimą, paprastai jaučiuosi kaip įeidamas į nepažįstamus namus. Nežinai, kas tavęs laukia už durų. Nežinai namo plano, nežinai kur virtuvė, tualetas, miegamasis, nežinai kiek kambarių, nežinai, ar neįsmuksi į kokią duobę, ar nenukris kas nors ant galvos, ar nenutrenks elektra, ar nelaukia spąstai, ar netyko kas nors su peiliu rankoje, o gal, priešingai, esi laukiamas, vazoje gėlės, puodeliuose garuoja arbata. Paskui, praleidęs kiek laiko viduje, pradedi šį tą žinoti. Pradedi susigaudyti, kur kas padėta, su pasitikėjimu varstai duris, be baimės leidiesi į rūsį. Suvoki pastato dydį: ar tas namas tik trobelė ant ežero kranto, ar dviaukštis ant skardžio, ar miesto daugiaaukštis. „Trijų kūnų problema“ yra milžiniška gotikinė katedra su daugybe salių, skliautų, navų, koplyčių, balkonų, požemių, šulinių ir ko tik nori, didžiulė erdvė, veiksmas aprėpia visą pasaulį, Visatą.“
Šiuo metu spaudai rengiama ir antroji S. T. Kondroto išversta trilogijos „Žemės praeities atminimui“ dalis. „Trijų kūnų problemos“ vertimas į lietuvių kalbą turėjo du specialiuosius konsultantus: VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto lektorių Balį Astrauską, sutikrinusį Kinijos kultūros ir istorijos terminus, ir mokslo bei technologijų žurnalistą Adomą Rutkauską, patikrinusį mokslinę lietuviško teksto terminiją.
